TERORISTO ZHINYNAS (lietuvishka versija)
IVADAS
Su pasididziavimu pristatau lietuvishka Teroristo Zhinyno redakcija. Shiame leidinyje pateikiamos metodikos ir technologijos sprogmenu ir sprogstamuju itaisu gamybai, naudojant minimalia iranga bei prieinamas medzhiagas Visa informacija, pateikta shiame leidinyje yra laisvai prieinama vieshosiose bibliotekose bei interneto duomenu bazese. Igyvendindami bet kokius shiame leidinyje pateiktus metodus Jus prisiimate visishka atsakomybe uzh savo veiksmu pasekmes.
TURINYS I dalis 1.0 SPROGSTAMUJU MEDZHIAGU TEORIJA 2.0 MEDZHIAGU ISIGIJIMAS 2.01 JUODASIS PARAKAS 2.02 PIRODEKSAS 2.03 RAKETINIS PARAKAS 2.04 BEDUMIS PARAKAS 2.05 AMONIO NITRATAS 2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES 2.1 ALTERNATYVUS MEDZHIAGU ISIGIJIMO BUDAI 2.2 MEDZHIAGU PARUOSHIMAS 2.2.1 AZOTO RUGSHTIS 3.0 SPROGMENU GAMYBA 3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS 3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS 3.12 NITROGLICERINAS 3.13 PIKRATAI 3.2 ZHEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS 3.2.1 JUODASIS PARAKAS 3.2.2 NITROCELIULIOZE 3.2.3 DEGIUJU MEDZHIAGU IR OKSIDATORIU MISHINIAI 3.2.4 PERCHLORATAI 3.3 AUKSHTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS 3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS) 3.3.2 AMONIO NITRATAS 3.3.3 ANFOS 3.4.3 T.N.T. (TROTILAS) 3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA) 3.3.6 DINAMITAS 3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS 3.3.8 PIKRINO RUGSHTIS 3.3.9 AMONIO PIKRATAS 3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS 3.3.11 SHVINO AZIDAS 3.5 KITI "SPROGMENYS" 3.5.1 TERMITAS 3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS 3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS 3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.
II dalis 4.0 SPROGMENU PANAUDOJIMAS 4.1 SAUGUMAS 4.2 SPROGDIKLIAI 4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES 4.2.2 SMUGIO SPROGDIKLIAI 4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI 4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI 4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai 4.2.4.2 Atotampos 4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI 4.3 DELSTUVAI 4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI 4.3.2 TAIMERIAI 4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI 4.4 SPROGMENU KONTEINERIAI 4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI 4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI 4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI 4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI 4.5 PAZHANGUS SPROGMENU PANAUDOJIMO BUDAI 4.5.1 KUMULIATYVINIAI UZHTAISAI 4.5.2 VAMZDELINIAI UZHTAISAI 4.5.3 GARU SPROGIMO TECHNIKA 4.5.4 BOMBA ISH ELEKTROS LEMPUTES 4.5.5 BOMBOS KNYGOSE 4.5.6 TELEFONINES BOMBOS
1.0 SPROGSTAMUJU MEDZHIAGU TEORIJA
Sprogmuo - tai betkokia medzhiaga, kuri paveikta karshczio ar sukretimo, patiria staigu skilima ar oksidacija. Shio proceso metu medzhiagoje buvusi energija ishsiskiria shilumos ir shviesos pavidalu, o medzhiaga skyla i dujinius komponentus, kurie uzhima daug didesni turi nei pradine medzhiaga. Kadangi ishsipletimas yra labai staigus, suspaustos dujos pastumia didele oro mase. Shio ishsipletimo greitis yra didesnis uzh garso greiti, todel ji lydi sprogimui budingas triukshmas.
Sprogmenys buna keliu rushiu: aukshtesniosios pakopos sprogmenys, kurie detonuoja; zhemesniosios pakopos sprogmenys, kurie dega; ir inicijuojantieji sprogmenys, kurie daro ir viena ir kita.
Aukshtesniosios pakopos sprogmenys detonuoja. Detonacija paprastai buna sukelta sukretimo bangos, kuri nueina per sprogmeni. Ji suardo molekulinius ryshius tarp medzhiagos atomu tokiu greicziu, kuris mazhdaug prilygsta garso greicziui. Aukshtesniosios pakopos sprogmenyse degioji medzhiaga ir oksidatorius yra chemishkai surishti, o sukretimo banga suardo shiuos ryshius ir pertvarko komponentus taip, kad susidarytu kuo didesnis duju kiekis. Aukshtesniosios pakopos sprogmenu pavyzdzhiai yra T.N.T. (trotilas), amonio nitratas ir R.D.X. (heksogenas)
Zhemesniosios pakopos sprogmenys nedetonuoja, bet dega arba skyla oksiduojantis. Paveikti aukshtosios temperaturos degioji medzhiaga ir oksidatorius susijungia, ishskirdami shiluma, shviesa ir dujas. Kai kurie zhemesnieji sprogmenys dega tuo pacziu greicziu atviroje erdveje ir suspausti (pvz. juodasis parakas). Kiti, kaip bedumis parakas, suspausti (pvz. shautuvo vamzdyje) dega daug greiciau ir su daug didesne temperartura nei atvirai. Juodasis parakas, bedumiai parakai bei ivairus degiuju medzhiagu ir oksidatoriu mishiniai yra zhemesniosios pakopos sprogmenu pavyzdzhiai.
Inicijuojantieji sprogmenys yra ishskirtiniai. Kai kurie ju gali reaguoti kaip aukshtesniosios arba zhemesniosios pakopos sprogmenys. Paprastai inicijuojantieji sprogmenys yra daug jautresni trinciai, karshcziui ar sukretimui. Dazhniausiai jie naudojami mazhais kiekiais, kitu sprogmenu suzhadinimui - sukelti aukshtesniosios pakopos detonacija, kaip pvz. artilerijos sviediniuose, arba zhemesniosios pakopos sprogmens padegimui, kaip pvz. kapsule padega parako uzhtaisa shaunamuju ginklu shaviniuose. Vienas ryshkiausiu shios rushies sprogmenu yra gyvsidabrio fulminatas.
2.0 MEDZHIAGU ISIGIJIMAS
Shiame skyriuje pateikta informacija turi amerikietishka specifika ir nevisai atitinka Lietuvos situacija, kadangi pas mus griezhtesne ginklu, shaudmenu ir sprogmenu kontrole. Tacziau vistiek cia galima pasisemti naudingos informacijos.
Beveik kiekviename vidutinio dydzhio mieste galime rasti vaistine ir ginklu parduotuve. Tai yra dvi vietos, kurias potencialus teroristas turetu aplankyti pirmiausia, noredamas isigyti medzhiagu sprogmenu gamybai. Viskas, ko jam reikia - tai zhinoti shi bei ta apie tu medzhiagu naudojima, nesusijusi su sprogmenimis. Reikalingas medzhiagas ir komponentus taip pat galima isigyti ukiniu prekiu ir sodo reikmenu parduotuvese, autoparduotuvese ir degalinese, o taip pat specializuotuose cheminiu reaktyvu parduotuvese.
2.01 JUODASIS PARAKAS
Juodasis parakas yra naudojamas kai kuriems shaunamiesiems ginklams bei pirotechnikoje. Jis buna ivairiu rushiu, priklausomai nuo daleliu dydzhio. Skirtingu rushiu juodasis parakas naudojamas skirtingo kalibro ginkluose - smulkus parakas gali degti per greitai didelio kalibro ginkluose ir atvirkshcziai, t.y. kuo smulkesnis parakas, tuo didesnisnis jo degimo greitis. Degimo greitis yra ypatingai svarbus, konstruojant sprogstamuosius itaisus. Kadangi sprogimas - tai staigus duju turio padidejimas uzhdaroje erdveje, sprogimui labiau pageidautinas greito degimo parakas. Pagrindines juodojo parako rushis atspindi lentele pateikta zhemiau.
RUSHIS | GINKLAS, KUR NAUDOJAMAS -------+---------------------------------------------------- F | .50 ir stambesnio kalibro ginklai FF | .36 - .50 kalibro pistoletai ir lengvi shautuvai FFF | .36 ir mazhesnio kalibro ginklai.
FFF rushies parakas yra tinkamiausias. Jo degimo greitis yra didzhiausias del didesnio degimo pavirshiaus. Stambesniu rushiu parakas irgi naudojamas sprogmenu gamybai, bet tai aptarsime veliau. Pagrindine problema naudojant juodaji paraka yra ta, kad jis gali atsitiktinai uzhsidegti nuo statines elektros ir tai, kad jis absorbuoja (sugeria) oro dregme. Saugiai susmulkinti juodaji paraka teroristas naudoja porcelianini grustuveli ir medini inda. Imdamas paraka nedideliais kiekiais, jis sutrina ji grustuvu, atsargiais sukamais judesiais. Juodasis parakas yra pakankamai smulkus kai prilygsta miltams. Taciau smulkinti paraka nera visada tikslinga - pvz., kai juo reikia uzhpildyti dideles talpos konteineri.
2.02 PIRODEKSAS
Pirodeksas yra sintetinis parakas, naudojamas taip pat kaip ir juodasis. Jam tinka ta pati klasifikacija, tik jis yra shiek tiek brangesnis. Kita vertus, vienas svaras pirodekso uzhima didesni turi negu juodojo parako. Be to, pirodeksas tra saugesnis ir patogesnis naudoti - ji yra daug lengviau susmulkinti, jis nera elektrostatishkas ir daug mazhiau higroskopishkas negu juodasis. Pirodeksas gali buti susmulkintas tokiu pat budu, kaip ir juodasis, arba ishtirpintas verdancziam vandeny, o paskui ishdzhiovintas.
2.03 RAKETINIS PARAKAS
Raketiniu paraku cia vadinsime medzhiaga, naudojama varikliams raketu modeliavime. Stambiausia pasaulyje raketiniu varikliu gamintoja yra firma "Estes". Raketinis variklis susideda ish vieno stambaus kuro gabalo, supresuoto i kartonini vamzdeli. Kuras ishimamas prapjovus ir nuviniojus kartona. Pilka padegamaja mase viename variklio gale reikia atsargiai nugramdyti plastmasiniu arba variniu peiliu. Raketinis parakas yra labai kieta medzhiaga, todel priesh naudojant ji reikia susmulkinti. Tai daroma replemis plastikiniame maishelyje, kad medzhiaga neishsibarstytu. Kai nebelieka stambiu gabalu, raketinis parakas smulkinamas taip pat kaip ir juodasis. Raketiniai varikliai buna skirtingu dydzhiu, nuo "1/4A-2T" iki galingiausiu "D" tipo varikliu. Raketinis variklis yra, ko gero, naudingiausias dalykas, kuri teroristas gali isigyti parduotuveje ir panaudoti tiesiogiai, arba ishardyti ir ishimti raketini paraka.
2.04 BEDUMIS PARAKAS
Bedumiai parakai yra dvieju rushiu: piroksilininis ir nitroceliulioze, tacziau savo savybem jie mazhai kuo skiriasi. Todel toliau abi shias rushis vadinsime tiesiog bedumiu paraku. Bedumis parakas buna skirtingu grudeliu dydzhiu ir formu, bet daleliu dydis shiuo atveju nera toks svarbus kaip juodojo parako. Ir stambus ir smulkus bedumis parakas dega daug leciau nei juodasis kai nera suspaustas, tacziau ji suspaudus - su daug didesne degimo temperatura, ishskiriamu duju kiekiu bei slegiu negu pastarasis. Todel smulkinimas, kuris reikalingas kitiems parakams, bedumiam parakui nebutinas.
2.05 AMONIO NITRATAS
Amonio nitratas yra aukshtesniosios pakopos sprogstamoji medzhiaga, kuri pramoneje dazhnai naudojama kaip "saugus sprogmuo". Amonio nitratas yra labai stabilus ir ji sunku uzhdegti ar detonuoti. Pramoneje jis dazhnai sumaishomas su nedideliu kiekiu nitroglicerino, kad padidetu sprogmens jautrumas.
Amonio nitrata galima ishgauti ish vadinamuju shaldymo paketu ("Cold-pack"), kuriuos galima isigyti vaistinese. Shaldymo paketas susideda ish maishelio su vandeniu, kurio viduje - maishelis su amonio nitratu. Tereikia tik atsargiai prakirpti shaldymo paketa, ishpilti vandeni ir ishimti amonio nitrata, kuri reikia laikyti gerai uzhdarytoje hermetishkoje talpoje, nes jis labai absorbuoja dregme ish oro. Amonio nitratas taip pat yra daugelio trashu sudetine dalis ir ji galima isigyti ukiniu ir sodo reikmenu parduotuvese kaip "Amonio salietra"
2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES
Daudelis buitines chemijos medzhiagu gali buti panaudotos sprogmenu ar kitu pavojingu prietaisu gamybai. Pabaigoje (priedas Nr. 1) pateikiame buities chemijos prekiu sarasha su paaishkinimu kam shi medzhiaga naudojama ir kur ja galima isigyti. O shiame skyriuje ishsamiau aptarsime tik keleta:
sieros rugshtis - naudojama automobiliu akumuliatoriuose. Ja galima isigyti autoparduotuvese, degalinese arba tiesiog ishardzhius akumuliatoriu. Dirbant su rugshtimis reikia laikytis atsargumo (gumines pirshtines).
azoto rugshtis - rasti ja gana sunku. Ji kartais naudojama elektronikoje montazhiniu plokshcziu gamybai, tad pasiteiraukite specializuotuose parduotuvese.
amoniako tirpalas - naudojamas buityje ir medicinoje. Parduodamas vaistinese amoniako tirpalas yra be priemaishu, tacziau jo koncentracija nera didele. Dideles koncentracijos grynojo amoniako tirpalo galima isigyti ukiniu prekiu arba zhemes ukio reikmenu parduotuvese, kur jis zhinomas pavadinimu "amoniako vanduo"
etilo alkoholis - naudojamas alkoholiniuose gerimuose, medicinoje ir (spiritas) technikoje. Sprogmenu gamybai naudojamas ne mazhiau 95% koncentracojos spiritas. "Techninis" spiritas, turintis metilo alkoholio priemaishu yra netinkamas. Legaliai isigyti etilo alkoholio Lietuvoje yra sudetinga, taigi lengviausias variantas - nusipirkti spirito ish kontrabandininku ar nelegaliu alkoholio "tashku"
gyvsidabris - naudojamas termometruose (vaistines) ir gyvsidabrio jungikliuose (kartais juos galima rasti elektros daliu parduotuvese). Iki panaudojimo gyvsidabri rekomenduojama laikyti tuose prietaisuose ju neardant, nes gyvsidabris yra labai kenksmingas ir visi veiksmai su juo atliekami gryname ore, vengiant medzhiagos patekimo ant odos (gumines pirshtines).
2.1 ALTERNATYVUS MEDZHIAGU ISIGIJIMO BUDAI
Priesh tai kalbejome apie legalu medzhiagu isigijima. Dabar tarsime keleta zhodzhiu apie alternatyvius medzhiagu isigijimo budus. Geriausia vieta, ish kur teroristas galetu pavogti chemines medzhiagas yra mokymo istaigu (viduriniu, aukshtesniuju, profesiniu ir aukshtuju mokyklu) chemijos kabinetai ir laboratorijos. I jas patekti yra ganetinai lengva, o krashtutiniu atveju galima tiesiog isilauzhti. (Apie uzhraktu iveikima skaitykite kitame Luko leidinyje: "Spynu iveikimo menas")
2.2 MEDZHIAGU PARUOSHIMAS
Reikiamu medzhiagu ne visada pavyksta gauti, todel pravartu butu zhinoti, kaip pagaminti neturimas medzhiagas ish turimu. Geriausia butu nueiti i biblioteka ir susirasti specialios literaturos ish laboratoriniu darbu technikos. Keleta nuorodu pateiksime prieduose, o czia aptarsime tik viena medzhiaga, kuria gauti yra ganetinai sunku, bet kuri naudojama daugumoje sprogmenu receptu - azoto rugshti.
2.2.1 AZOTO RUGSHTIS
Yra keletas budu pagaminti shia rugshti, viena ish kuriu mes czia ir pateiksime.
Medzhiagos: natrio nitratas arba kalio nitratas distiliuotas vanduo koncentruota sieros rugshtis
Priemones: reguliuojamas shilumos shaltinis retorta ledo vonia stikline lazdele surinkimo kolba su cziaupu
1) Ipilti 32 ml koncentruotos sieros rugshties i retorta 2) Tiksliai pasverti 58 g natrio nitrato arba 68 g kalio nitrato ir letai iberti i rugshti. Jeigu ne visa druska ishtirps, atsargiai pamaishyti tirpala stikline lazdele. 3) Ideti atvira retortos gala i surinkimo kolba, o ja - i ledo vonia 4) Pradeti kaitinti retorta silpna ugnimi. Kaitinti kol ish retortos galo prades lasheti skystis. Tai ir yra azoto rugshtis. Kaitinti tol, kol retortos turinys bus beveik sausas, ar kol azoto rugshtis nebesusidarys. DEMESIO: Jeigu rugshtis kaitinama per smarkiai, azoto rugshtis skila ishkart po susidarymo, kieno pasekoje susidaro labai degios ir toksishkos dujos, kurios gali sprogti. Todel butu neblogai pasitraukti nuo shio irenginio, kai jis bus sumontuotas ir prades veikti.
3.0 SPROGMENU GAMYBA
Zhemiau pateikti sprogstamuju medzhiagu gamybos receptai yra teorishkai teisingi. Visi czia pateikti metodai yra gamyboje naudojamu procesu atkartojimas.
3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS
Inicijuojantieji sprogmenys dazhnai naudojami degikliuose ir detonatoriuose. Visi veiksmai su jais yra atliekami laikantis ypatingu atsargumo taisykliu ir netgi kvailiausias anarchistas nelaikys ju shalia bet kokiu zhemesniosios ar aukshtesniosios pakopos sprogmenu.
3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS
Tai tikriausia vienas ish seniausiu zhinomu inicijuojancziu sprogmenu. Jis gali buti inicijuotas ugnimi ir smugiu, netgi vieno shios medzhiagos kristalo kritimas sukelia jo sprogima. Asmuo, norintis pagaminti gyvsidabrio fulminata turetu atlikti shia procedura:
Medzhiagos: gyvsidabris (5 g) koncentruota azoto rugshtis (35 ml) etilo alkoholis (30 ml) distiliuotas vanduo
Priemones: stikline lazdele 100 ml stiklines (2) reguliuojamas shilumos shaltinis lakmuso popierius piltuvelis ir filtravimo popierius
1) Vienoje stiklineje sumaishyti 5 g gyvsidabrio ir 35 ml koncentruotos azoto rugshties naudojantis stikline lazdele. 2) Letai pakaitinti mishini kol sureaguos visas gyvsidabris, o mishinys igaus zhalia spalva ir uzhvirs. 3) I kita stikline ipilti 30 ml etilo alkoholio ir letai ipilti i ji pirmos stiklines turini. Turi ishkristi raudonos ir/ar rudos spalvos nuosedos, kurios yra toksishkos ir degios. 4) Po 30 - 40 minucziu nuosedos turi igauti balta spalva, kas parodo, kadreakcija yra arti uzhbaigimo. Po 10 minucziu ipilti i mishini 30 ml distiliuoto vandens 5)Atsargiai nufiltruoti gyvsidabrio fulminato kristalus. Padeti juos saugioje vietoje, kadangi jie yra korozishki ir toksishki. 6) Keleta kartu nuplauti kristalus distiliuotu vandeniu, kad pashalinti kiek imanoma likusia rugshti. Tikrinti kristalus su lakmuso indikatoriumi, kol reakcija bus neutrali (kol lakmusas liks melynas prisilietus juo prie dregnu kristalu) 7) Ishdzhiovinti kristalus ir padeti i saugia vieta toliau nuo degiu ir sprogstamu medzhiagu.
Shi procedura taip pat gali buti atliekama pagal turi jei nera galimybes pasverti turima gyvsidabri. Imama 10 turio vienetu etilo alkoholio vienam gyvsidabrio turio vienetui.
3.12 NITROGLICERINAS
Nitrogicerinas yra viena jautriausiu (jeigu ne pati jautriausia) sprogstamu medzhiagu. Jeigu ir butu galimybe saugiai ji pagaminti, tai yra labai sunku. Daug jaunu anarchistu zhuvo ar buvo rimtai suzhaloti bandydami pasigaminti shia medzhiaga. Gaminant ji Nobelio gamyklose del dazhnu sprogimu taip pat zhudavo daug zhmoniu. Paprastai ka-tik pagamintas troglicerinas pavercziamas saugesnia substancija, tokia kaip dinamitas. Idijotas, nusprendes pagaminti nitroglicerina turetu atlikti sekanczia procedura:
Medzhiagos: distiliuotas vanduo valgomoji druska geriamoji soda koncentruota azoto rugshtis (13 ml) koncentruota sieros rugshtis (30 ml) glicerinas
Priemones: pipete 100 ml stikline 200-300 ml stiklines (2) ledo vonios konteineris (plastmasinis kibirelis tiktu puikiai) termometras lakmuso popierius
1) Ipilti 150 ml distiliuoto vandens i viena ish 200 - 300 ml stikliniu 2) I antra 200 - 300 ml stikline ipilti 150 ml distiliuoto vandens ir ishtirpinti jame viena shaukshta geriamosios sodos. Nedeti per daug sodos, kad tirpale neliktu neishtirpusiu kristalu. 3) Padaryti ledo vonia: konteineri iki puses pripilditi ledo ir ideti valgomosios druskos. Tai privers leda tirpti, sumazhinant aplinkos temperatura. 4) Patalpinti 100 ml stikline i ledo vonia ir ipilti i stikline 13 ml koncentruotos azoto rugshties. Isitikinti, kad stiklines turinys nesipila i ledo vonia, ir kad ledo vonios turinys nesilieja per krashtus i stikline. Ledo vonios konteineris turi buti pakankamai didelis, kad butu galima papildomai ideti daugiau ledo. Atshaldyti rugshti zhemiau 20ųC 5) Kai azoto rugshtis atshals, letai ir atsargiai ipilti i ja 39 ml koncentruotos sieros rugshties. Sumaishyti abi rugshtis ir atshaldyti mishini iki 10ųC. Tam butu gerai padaryti kita ledo vonia. 6) Su pipete, letai, po viena lasha ilashinti glicerina i rygshcziu mishini. Laikyti termometra sulyg mishinio pavirshiaus, ant rugshties ir glicerino ribos. NELEISTI TEMPERATURAI PAKILTI VIRSH 30ųC, O JEIGU TAI ATSITIKO, MESTI VISKA IR KUO GREICZIAU BEGTI, nes tada gicerinas pradeda intensyviai nitruotis, temperatura pakila ir mishinys sprogsta. Glicerina reikia lashinti tol, kol jis plonu sluoksniu padengs rugshcziu mishinio pavirshiu. Visada saugiausia gaminti sprogmenis mazhais kiekiais. 7) Judinti sumaishytas rugshtis ir glicerina pirmas 10 nitracijos min., idedant ledo i ledo vonia, kad temperatura stiklineje butu zhemesne kaip 30ųC. Paprastai nitroglicerinas susidaro rugshcziu mishinio pavirshiuje, o reakcijos metu ishsiskirusi vandeni sugeria koncentruota sieros rugshtis. 8) Kai reakcija pasibaige, o nitroglicerino temperatura yra zhemiau 30ųC, letai ir atsargiai ishpilti stiklines turini i stikline paruoshta punkte 1. Nitroglicerinas turi susirinkti stiklines dugne, o vandeniu praskiesta rugshtis - pavirshiuje, nuo kur gali buti nupilta. Reikia stengtis nupilti kuo daugiau rugshties nesudrumscziant nitroglicerino. 9) Pipete atsargiai surinkti nitroglicerina ir ishpilti i stikline paruoshta punkte 2. Geriamoji soda neutralizuos rugshties pertekliu, kas padarys nitroglicerina stabilesni ir sumazhins bepriezhastinio sprogimo tikimybe. Patikrinti nitroglicerina su lakmusu, kol jis liks melynas. Jeigu reikia - pakartoti operacija su sodos tirpalu, paruoshiant ji, kaip nurodyta punkte 2. 10) Kai rugshtis pashalinta ish nitroglicerino, jis supilamas i shvaru inda ir laikomas saugioje vietoje. Geriausia laikyti nitroglicerina toliau nuo zhmoniu buvimo vietu, nes jis gali sprogti be aishkios priezhasties netgi laikomas vesioje vietoje.
3.13 PIKRATAI
Trinitrofenolio ar pikrino rugshties gamyba bus nagrinejama kitame skyriuje, o czia aptarsime jos druskas, kadangi jos yra ypatingai jautrios ir detonuoja nuo smugio. Metalu pikratai gaunami sumaishant pikrino rugshti su kalio ar natrio hidroksidais ir pashalinant reakcijos metu ishsiskirusi vandeni. Reikia tiesiog isigyti ar pagaminti pikrino rugshti ir sumaishyti ja su vidutinio molishkumo kalio hidroksido tirpalu. Gautas kalio pikratas yra jautrus smugiams ir gali buti naudojamas aukshtesniosios pakopos sprogmenu inicijavimui.
3.2 ZHEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
Dauguma zhemesniosios pakopos sprogmenu galima isigyti ginklu parduotuvese, tacziau pernelyg ishmintingas parduotuves savininkas gali neparduoti shiu medzhiagu itartinai atrodancziam individui. Tokiu atveju shis individas bus priverstas pasigaminti zhemiesniosios pakopos sprogmenis pats.
3.2.1 JUODASIS PARAKAS
Kinu ishrastas ir naudojamas fejerverkams juodasis parakas pradetas naudoti shaunamuosiuose ginkluose 12-ame amzhiuje. Ji labai lengva pagaminti, tacziau jis nera ypatingai galingas ar saugus. Tik 50% juodojo parako virsta karshtomis dujomis jam sudegus. Kita puse - tai daugiausia labai smulkios sudegusios medzhiagos daleles. Juodasis parakas turi viena esmine problema - jis gali uzhsidegti nuo statines elektros, o tai reishkia, kad medzhiagai pagaminti galima naudoti tik medinius ar porcelianinius irankius. Bet kuriuo atveju paklydes individas galetu pasigaminti juodaji paraka atlikdamas shia procedura:
Medzhiagos: kalio (arba natrio) nitratas (75 g) siera (10 g) medzhio anglis (15 g) distiliuotas vanduo
Priemones porcelianinis grustuvelis (arba medinis shaukshtas) polietileno maisheliai (3) 300-600 ml stikline shilumos shaltinis
1) Kalio ar natrio nitrata susmulkinti grustuvelyje dedant nedideliais kiekiais. Susmulkinta medzhiaga ishpilti i viena ish maisheliu. 2) Padaryti ta pati su siera ir medzhio anglimi ir supilti i atskirus maishelius. 3) Ishberti nitrata i stikline ir ipilti i ji tiek verdanczio vandens, kad jis visas sudrektu. 4) Ishpilti likusiu maisheliu turini i shlapia nitrata ir maishyti viska keleta minucziu. Daryti tai iki tol, kol sieros ar anglies nebus imanoma atskirti ar kol visas mishinys bus vientisai juodos spalvos. 5) Karshta sauleta diena pastatyti stikline su mishiniu po saules spinduliais. Tai yra geriausias budas ishdzhiovinti juodaji paraka. 6) Ishpilti juodaji paraka ish stiklines ir padeti i saugu konteineri. Nelaikyti juodojo parako plastikiniuose maisheliuose, nes jie gali sukelti statines elektros ishkrova.
3.2.2 NITROCELIULIOZE
Nitroceliulioze dazhnai dar vadinama bedumiu paraku. Ji yra daug stabilesne uzh juodaji paraka ir ishskiria daug didsni kieki karshtu duju. Taip pat ji daug greicziau dega uyhdaroje talpoje. Galu gale ja daug lengviau pagaminti.
Medzhiagos: medvilnes vata (celiulioze) koncentruota azoto rugshtis (100 ml) koncentruota sieros rugshtis (100 ml) distiliuotas vanduo
Priemones: 200-300 ml stiklines (2) piltuvelis ir filtravimo popierius lakmuso popierius
1) Ipilti 100 ml koncentruotos sieros rugshties i stikline ir sumaishyti su 100 ml koncentruotos azoto rugshties. 2) Tuojau pat ideti 0.5 g celiuliozes ir mirkyti apie 3 minutes 3) Gauta nitroceliulioze perkelti i stikline su distiliuotu vandeniu ir praplauti. 4) Ishdzhiovinti medzhiaga ir praplauti dar karta. 5) Kai nitroceliuliozes reakcija, patikrinus lakmuso popieriumi, yra neutrali, ja galima ishdzhiovinti.
3.2.3 DEGIUJU MEDZHIAGU IR OKSIDATORIU MISHINIAI
Yra daug tokiu mishiniu, kurie gali buti pagaminti namu salygom. Kai kurie ju yra labai efektyvus ir pavojingi, kiti - saugesni ir mazhiau efektyvus. Pateikiame mishiniu sarasha, ju sudeti nurodant procentishkai:
Oksidatorius Degioji medzhiaga Greitis Komentarai --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 67% siera 33% 5 trintis/smugis --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 50% cukrus 35% 5 letai dega anglis 15% nestabilus --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 50% siera 25% 8 ypatingai magnio ar aliuminio nestabilus milteliai 25% --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 67% magnio ar aliuminio 8 nestabilus milteliai 33% --------------------------------------------------------------------------- natrio nitratas 65% magnio milteliai 30% ? neaishkus degimo siera 5% greitis --------------------------------------------------------------------------- kalio permanganatas 60% glicerinas 40% 4 PAVOJINGA! uzhsidega savaime delsimo laikas priklauso nuo daleliu dydzhio --------------------------------------------------------------------------- kalio permanganatas 67% siera 33% 5 nestabilus --------------------------------------------------------------------------- kalio permanganatas 60% siera 20% 5 nestabilus magnio ar aliuminio milteliai 20% --------------------------------------------------------------------------- kalio permanganatas 50% cukrus 50% 3 ? --------------------------------------------------------------------------- kalio nitratas 75% anglis 15% 7 tai yra juodasis siera 10% parakas --------------------------------------------------------------------------- kalio nitratas 60% gelezhies ar magnio 1 labai aukshta milteliai 40% degimo temperatura --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 75% fosforo sulfatas 25% 8 naudojamas gaminant "negestanczius" degtukus --------------------------------------------------------------------------- amonio perchloratas 75% aliuminio milteliai 30% 6 raketinis kuras & nedidelis kiekis gelezhies chlorido --------------------------------------------------------------------------- kalio perchloratas 67% magnio ar aliuminio 10 "blyksnis" (natrio perchloratas) milteliai 33% --------------------------------------------------------------------------- kalio perchloratas 60% magnio ar aliuminio 8 --//-- (natrio perchloratas) milteliai 20% siera20% --------------------------------------------------------------------------- bario nitratas 30% aliuminio milteliai 30% 9 --//-- kalio perchloratas 30% --------------------------------------------------------------------------- bario peroksidas 90% magnio milteliai 5% 10 --//-- aliuminio milteliai 5% --------------------------------------------------------------------------- kalio perchloratas 50% siera 25% 8 nelabai matgnio ar aliuminio stabilus milteliai 25% --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 67% raud. fosforas 27% 7 jautrus smugiui kalcio karbonatas 3% siera 3% labai nestabilus --------------------------------------------------------------------------- kalio permanganatas 50% cukraus pudra 25% 7 uzhsidega nuo aliuminio ar magnio dregmes milteliai 25% nestabilus --------------------------------------------------------------------------- kalio chloratas 75% anglis 15% 6 nestabilus siera 10% ---------------------------------------------------------------------------
* kalio chloratas placziau zhinomas kaip "Bertoleto druska" Pastaba: visiems shiems mishiniams galioja taisykle - kuo smulkesne medzhiaga, tuo didesnis degimo greitis.
3.2.4 PERCHLORATAI
Kaip taisykle, bet kokia galinti oksiduotis medzhiaga, paveikta perchlorato rugshtimi tampa zhemesniosios pakopos sprogmeniu. Metalai, tokie kaip kalis arba natris tampa puikiu pagrindu "bliksnio" tipo parakams. Medzhiagos, kurios gali buti perchloruojamos yra medvilne (vata), popierius,pjuvenos etc. Gaminant metalu perchlorastus tiesiog paveikite rugshtimi to metalo (kalio arba natrio) hidroksida. Butu neblogai pirma atlikti bandyma su mazhais medzhiagu kiekiais, nes kai kurios medzhiagos sprogsta kontaktuodamos su shia rugshtimi. Idealiausi shiuo atzhvilgiu yra sharminiu metalu hidroksidu tirpalai.
3.3 AUKSHTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
Aukshtesniosios pakopos sprogmenis galima nesudetingai pasigaminti namu salygom. Pagrindine problema - gauti koncentruotos azoto rugshties. Dauguma aukshtesniosios pakopos sprogmenu detonuoja, nes ju strukturoje yra degioji medzhiaga ir keletas NO2 (azoto dioksido) molekuliu. T.N.T. arba trotilas yra geras tokios medzhiagos pavyzdys. Kai sukretimo banga pasiekia T.N.T. molekule, azoto dioksido jungtis suardoma ir deguonis susijungia su degiaja medzhiaga visame sprogmenyje per mikrosekundes. Tuo remiasi azoto dioksido pagrindu pagamintu sprogmenu galingumas. Czia pateiksime keleto aukshtesniosios pakopos sprogmenu gamybos metodus.
3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)
R.D.X., taip pat vadinamas ciklonitu, heksogenu arba mishiniu C-1 (kai maishomas su plastifikatoriais) yra vienas ish vertingiausiu kariniu sprogmenu. Taip yra todel, kad jis pusantro karto galingesnis nei trotilas ir ji daug lengviau detonuoti. Jis neturetu buti naudojamas vienas, nes gali sprogti nuo atsitiktinio sukretimo. R.D.X. yra mazhiau jautrus nei gyvsidabrio fulminatas ar nitroglicerinas, taciau vis delto pakankamai jautrus kad butu naudojamas grynas. Pasigaminti ji namuose neitiketinai lengva ir tai daug paprascziau nei pasigaminti kitus aukshtesniosios pakopos sprogmenis (ishskirus galbut amonio nitrata).
Medzhiagos: heksamino sauso kuro tabletes (50 g) koncentruota azoto rugshtis (550 ml) distiliuotas vanduo valgomoji druska ledas amonio nitratas
Priemones: 500 ml stikline stikline lazdele piltuvelis ir filtravimo popierius ledo vonios konteineris (plastikinis kibirelis) termometras lakmuso popierius
1) Ideti stikline i ledo vonia (zhr. skyriu 3.1.3, punktus 3-4) ir atsargiai ipilti i stikline 550 ml koncentruotos azoto rugshties. 2) Kai rugshtis atshals zhemiau 20 laipsniu celsijaus, ideti i stikline mazha kieki susmulkintu sauso kuro tablecziu. Temperatura pakils, bet ji turi buti laikoma zhemiau 30 laipsniu. Pamaishyti mishini. 3) Atshaldyti mishini zhemiau nulio idedant i vonia daugiau ledo ir druskos, arba paruoshiant nauja ledo vonia, arba idedant i vonia amonio nitrato, kuris tirpdamas shala. Maishyti mishini laikant temperatura zhemiau nulio ne mazhiau kaip 20 min. 4) Ishpilti mishini i litra susmulkinto ledo. Purtyti ir maishyti mishini kol jis uzhshals, o paskui nufiltruoti kristalus ir nupilti korozishka skysti. 5) Ishberti kristalus i puse litro verdanczio distiliuoto vandens. Nufiltruoti kristalus ir patikrinti juos su lakmuso popieriumi. Pakartoti punkta 4 kol reakcija bus neutrali. Tai padarys kristalus stabilesniais ir saugesniais. 6) Laikyti kristalus dregnai. Ishdzhiovinti tik priesh pat naudojima, nes R.D.X. nera pakankamai stabilus, kad butu naudojamas vienas. 7) Mishinys C-1 gali buti pagamintas sumaishant pagal mase 88.3% R.D.X. su 11.1% mineralines alyvos ir 0.6% lecitino. Mase ideti i plastikini maisheli. Tai yra geras budas sumazhinti sprogmens jautruma. 8) H.M.X. yra T.N.T. ir R.D.X. 50/50 (pagal mase) mishinys. Jis nera toks jautrus ir beveik tokio pat galingumo kaip R.D.X. 9) Pridejus i R.D.X. amonio nitrato po punkto 5, turetu sumazheti jo jautrumas, nes amonio nitrata labai sunku detonuoti, bet jis yra pakankamai galingas. Tam tikslui taip pat tinka kalio arba natrio nitratas; nedidelio ju kiekio uzhtenka, kad stabilizuoti R.D.X.
3.3.2 AMONIO NITRATAS
Amonio nitrata lengviau isigyti ukiniu prekiu parduotuveje, kur jis zhinomas kaip "amonio salietra", todel jo gamybos mes czia neaptarinesime. Paminesime tik tai, kad trashoms naudojamas amonio nitratas yra granuliuotas. Kad sugrazhinti jo kristaline busena reikia ishtirpinti salietra karshtame vandeny, nufiltruoti, o tirpala ishgarinti. Pagrindine problema teroristui su amonio nitratu yra ji detonuoti. Turi buti panaudotas ganetinai galingas inicijuojantis sprogmuo, ir ne vienas, o su tarpiniu detonatoriumi (zhr. diagrama) _____________________________________________________ | | | ___________| | | | inic. | T.N.T. | amonio nitratas | | sprogmuo | tarpinis | | |___________|detonatorius| | | | | |____________|_______________________________________|
Inicijuojantis sprogmuo detonuoja tarpini detonatoriu (T.N.T.), kuris sprogdamas nusiunczia galinga sukretimo banga per amonio nitrata ji detonuodamas.
3.3.3 ANFOS
ANFOS - tai sutrumpinimas ish anglishko "Ammonium Nitrate - Fuel Oil Solution", tai yra amonio nitrato ir alyvos mishinys. ANFOS ishsprendzhia kita problema su amonio nitratu - jo tendencija sugerti oro dregme, kurios pasekoje amonio nitratas nedetonuoja. Reikia sumaishyti 94% (pagal mase) amonio nitrato su 6% alyvos arba zhibalo. ANFOS taip pat reikia galingos sukretimo bangos, kad ivyktu detonacija.
3.4.3 T.N.T. (TROTILAS)
T.N.T. arba trotilas (trinitrotoluolas) tai tikriausiai antras seniausiai zhinomas sprogmuo. Pirmas, zhinoma, buvo dinamitas. Tai tikriausiai zhinomiausias sprogmuo, matyt todel, kad jis buvo populiarizuojamas animaciniuose filmukuose. Kadangi shis sprogmuo yra taip gerai shinomas, yra priimta matuoti kitu sprogmenu galinguma lyginant su trotilu. Gamyboje naudojamas triju pakopu trotilo gamybos procesas, bet terotistas tikriausia pasirinktu mazhiau ekonomishka, bet paprastesni vienos pakopos metoda. Shio metodo esme - paveikti toluola su labai stipria koncentruota sieros rugshtimi, o paskui toluolo sulfata paveikti koncentruota azoto rugshtimi ledo vonioje. Paskui i mishini pilamas shaltas vanduo ir nuosedos nufiltruojamos.
3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)
Pats kalio chloratas negali buti pagamintas namu salygom, ji galima gauti ish laboratoriju. Jeigu kalio chlorata sumaishyti su nedideliu kiekiu vazelino ir jei shis mishinys gaus sukretimo, medzhiaga sprogsta, shiek tiek galingiau negu juodasis parakas. Tachiau tam, kad shi medzhiaga detonuotu, ji turi buti suspausta uzhdaroje talpoje. Shio sprogmens gamybos procedura paaishkinta zhemiau:
Medzhiagos: kalio chloratas (9 turio dalys) vazelinas (1 turio dalis)
Priemones: polietileno maishelis porcelianinis grustuvelis arba ji atstojantis medinis indas ir medinis shaukshtas
1) Labai letai ir atsargiai sutrinti grustuvelyje kalio chlorata i labai smulkius miltelius. Kuo smulkesni milteliai, tuo greitesne (geresne) bus detonacija. 2) Ishberti miltelius i maisheli. Ten pat ideti vazelino (kad kuo mazhiau vazelino patektu ant maishelio sieneliu ir kuo daugiau - ant kalio chlorato). 3) Uzhdaryti maisheli ir minkyti mase tol, kol neliks sausu kalio chlorato milteliu neprilipusiu prie gniuzhulo. Jeigu reikia - ideti daugiau vazelino. 4) Medzhiaga turi buti panaudota 24 val. begyje, nes kitaip jos komponentai prades reaguoti tarpusavyje, kas padarys ja netinkama naudojimui.
3.3.6 DINAMITAS
Zhodis "dinamitas" yra kiles ish graikishko "dinamis", kas reishkia "jega". Dinamita ishrado A. Nobelis netrukus po nitroglicerino. Ji pradejo gaminti, kadangi nitroglicerinas savaime buvo pavojingai jautrus menkiausiam sukretimui. Potencialus teroristas, turintis galvoje shiek tiek smegenu turetu, pagamines nitroglicerina (neprotingas veiksmas), tuojau pat paversti ji dinamitu. Tai galima padaryti sumaishant nitroglicerina su ivairiom medzhiagom, pvz. pjuvenom. Pjuvenos gali sugerti dideli nitroglicerino kieki turio vienetui. Taip pat nitroglicerino jautrumui sumazhinti ir padidinti sprogimo galinguma gali buti panaudotas amonio nitratas. Bet netgi shie komponentai, sumaishyti su nitroglicerinu nepadaro mishinio ishtikruju saugiu.
3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS
Shi sprogmeni yra ishtikruju labai lengva pasigaminti ir jis yra pakankamai galingas. Tereikia paveikti krakmola koncentruotu azoto ir sieros rugshcziu mishiniu. 10 ml komcentruotos sieros rugshties sumaishoma su 10 ml koncentruotos azoto rugshties. I shi mishini idedama 0.5 g krakmolo. Po reakcijos i mishini ipilamas shaltas vanduo ir galu gale nitrintas krakmolas nufiltruojamas. Nitrintas krakmolas savo galingumu tik shiek tiek nusileidzhia trotilui, bet ji daug lengviau detonuoti.
3.3.8 PIKRINO RUGSHTIS
Pikrino rugshtis, taip pat zhinoma kaip trinitrofenolis arba T.N.P. yra karinis sprogmuo, kuris yra dazhnai naudojamas kaip tarpinis detonatorius inicijuoti mazhiau jautriems sprogmenims, tokiems kaip trotilas. Ji taip pat nera sunku pasigaminti, jeigu pavyktu gauti koncentruotas sieros ir azoro rugshtis. Shis procesas aprashomas daugelyje vadoveliu ir ji visai nesunku atkartoti. Pagrindine problema su pikrino rugshtimi yra jos tendencija sudaryti pavojingai jautrius ir nestabilius junginius - pikratus. Todel ji dazhniausiai pavercziama i saugesne forma, tokia kaip amonio pikratas, taip pat vadinama "sprogmuo D". Musu herojus teroristas tikriausiai panaudotu pikrino rugshties gamybai procedura, panashia i aprashomaja:
Medzhiagos: fenolis (9.5 g) koncentruota sieros rugshtis (12.5 ml) koncentruota azoto rugshtis (38 ml) distiliuotas vanduo
Priemones: 500 ml kolba reguliojamas shilumos shaltinis 1000 ml stikline ar kita talpa tinkama virinimui piltuvelis ir filtravimo popierius stikline lazdele
1) I 500 ml kolba ipilti 9.5 g fenolio ir atsargiai ipilti ten pat 12.5 ml koncentruotos sieros rugshties. Ishmaishyti stikline lazdele. 2) I 1000 ml stikline ipilti 400 ml vandens ish krano ir uzhvirinti. 3) Pakishti 500 ml kolba po karshtu vandeniu ish krano, o sushildzhius - panardinti i verdanti vandeni. Maishyti fenolio ir rugshties mishini apie 30 min. Po pusvalandzhio ishimti kolba ir leisti jai atvesti apie 5 min. 4) Ishpilti verdanti vandeni panaudota ankscziau, leisti indui atvesti ir panaudoti ji paruoshiant ledo vonia (zhr. 3.1.3, punktai 3-4). Ideti 500 ml kolba su fenolio ir sieros rugshties mishiniu i ledo vonia. Ipilti i ja mazhais kiekiais 38 ml azoto rugshties, pastoviai maishant stikline lazdele. Prasides audringa reakcija. Kai ji pasibaigs, ishimti kolba ish ledo vonios. 5) Ishpilti leda ish ledo vonios ir sushildzhius inda (jeigu jis stiklinis), ipilti karshto vandens ish krano ir uzhvirinti, Ideti 500 ml kolba i vedanti vandeni ir shildyti 1.5 - 2 val. 6) Ipilti i mishini 100 ml distiliuoto vandens ir atshaldyti ledo vonioje 7) Nufiltruoti gelsvai baltus pikrino rugshties kristalus, o skysti ishpilti i saugia vieta, nes jis yra korozyvus. 8) Ishplauti 500 ml kolba ir praskalauti distiliuotu vandeniu. Ishberti filtro turini i kolba, ipilti 300 ml vandens ir intensyviai supurtyti 9) Vel nufiltruoti kristalus ir ishdzhiovinti 10) Laikyti pikrino rugshti saugioje vietoje stikliniame inde, nes su metaline talpa pikrino rugshtis reaguos sudarydama pikratus, kas gali buti sprogimo priezhastimi
3.3.9 AMONIO PIKRATAS
Amonio pikratas, taip pat vadinamas "sprogmuo D" yra dar viena saugi sprogstamoji medzhiaga. Kad ji detonuotu, reikalingas galingas sukretimas, tik shiek tiek mazhesnis, nei reikalingas amonio nitrato detonacijai. Amonio pikratas yra daug saugesnis uzh pikrino rugshti. Ji labai lengva pasigaminti ish pikrino rugshties ir amoniako tirpalo. Tiesiog ishtirpinkite pikrino rugshties kristalus karshtame vandeny stikliniame inde. Ten pat ipilkite amoniako tirpala su pertekliumi. Leiskite amoniako pertekliui ishgaruoti. Like milteliai turetu buti amonio pikratu.
3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS
Azoto trichloridas yra klampus geltonas skystis. Jis sprogsta pakaitinus ji virsh 60 laipsniu celsijaus temperaturos, arba kontakto su liepsna ar kibirkshtimi metu. Ji gana lengva pasigaminti:
1) Stiklineje ishtirpinti vandeny apie 3 arbatinius shaukshtelius amonio nitrato. Reikia, kad neliktu neishtirpusiu amonio nitrato kristalu. 2) I kita stikline surinkti shiek tiek chloro duju, gautu druskos rugshties ir kalio permanganato reakcijos metu. 3) Padeti stikline su chloru dugnu i virshu ant stiklines su amonio nitrato tirpalu ir suglausti abi stiklines. Atsargiai pakaitinti apatine stikline. Netrukus klampus geltoni lashai prades formuotis tirpali pavirshiuje ir skesti i dugna. Tuojau pat pashalinti shilumos shaltini. Kitas budas - praleisti chlora per amonio nitrato tirpala, tacziau technishkai tai atlikti sudetingiau. Dar vienas variantas - sumaishyti chlora su amoniaku, ikishus duju vamzdeli ish kolbos, kur gaminamas chloras ir duju vamzdeli ish kolbos, kur gaminamas amoniakas i kolba su shaltu vandeniu. 4) Surinkti azoto trichlorida pipetes pagalba ir nedelsiant naudoti, nes jis skyla per 24 val.
3.3.11 SHVINO AZIDAS
Shvino azidas dazhnai naudojamas kaip tarpinis detonatorius kitiems sprogmenims, bet jis gali buti naudojamas vienas, kaip pakankamai jautrus sprogmuo. Ji nera lengva detonuoti smugiu, bet jis labai lengvai detonuoja nuo liepsnos, pvz. nuo padegamosios virveles. Ji yra lengva pagaminti, jeigu yra visi reakcijai reikalingi komponentasi. Ishtirpinti natrio azida ir shvino acetata vandeny, skirtingose stiklinese. Sumaishyti abeju stikliniu turini ir pilti shvino acetata tol, kol mishinys nustos reaguoti. Nufiltruoti nuosedas ir nuplauti jas karshtame vandeny. Shios nuosedos ir yra shvino azidas, kuri reikia laikyti dregnai saugumo sumetimais. Priesh naudojant - ishdzhiovinti. Jeigu nera shvino acetato, ji galima pagaminti ishtirpinus shvina acto esencijoje.
3.5 KITI "SPROGMENYS"
Shiame skyriuje aptarsime medzhiagas, skirtas naikinti materialini turta ugnimi. Nors aptariamos medzhiagos ir mera sprogmenys, tacziau jomis galima pasiekti toki pat efekta.
3.5.1 TERMITAS
Termitas yra degiosios medzhiagos ir oksidatoriaus mishinys, turintis milzhinishka degimo temperatura. Jo neminejome 3.2.3 skyriuje, kadangi jis dega ne taip intensyviai. Tai yra gelezhies oksido milteliu ir aliuminio milteliu mishinys. Ji uzhdegus aliuminis dega panaudodamas gelezhies oksido deguoni. Tai dvi ishtiesu egzotermines reakcijos, kuriu metu temperatura pakyla iki 2200 laipsniu C, o tai yra net puse temperaturos, kuria generuoja sprogimo metu branduolinis ginklas. Nors shi mishini gana sunku uzhdegti bet termitas yra, KO gero, viena geriausiu padegimo priemoniu.
Medzhiagos: aliuminio milteliai (10 g) gelezhies oksido milteliai (10 g)
1) Termito gamyba nereikalauja specialiu priemoniu. Reikia tiesiog sumaishyti abi medzhiagas tolygiai, kad mishinys butu vientisa mase. Mishinio sudetis yra 50%/50% mases gelezhies oksido ir aliuminio, ir ji galima pagaminti didesniais kiekiais. 2) Termita galima padegti idedant i mishini nedideli kieki kalio chlorato (bertoleto druskos) ir uzhlashinus kelis lashus sieros rugshties. Shis ir kiti sprogmenu inicijavimo metodai bus smulkiau ishdestyti tam skirtose skyriuose. Kitas budas - padegti mishini su magnio juostele. Arba panaudoti tam tikslui "bengalishka ugnele".
3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS
Molotovo kokteilis, ankshcziau naudotas rusu priesh vokiecziu tankus dabar tapo ishskirtinai teroristu ginklu. Ji ypatingai lengva pasigaminti o jo naudojiams yra gana efektyvus. I stiklini buteli ipilamas bet koks degus skystis, pvz. benzinas, zhibalas, terpentinas, ivairus skiedikliai, etc., arba shi skyscziu mishiniai, butelis uzhkemshamas skuduru, ishmirkytu tame pacziame skystyje, paliekant laisva skuduro gabala uzhdegimui ir apvyniojant ji apie butelio kakliuka. Naudojant tokia padegamaja bomba, reikia uzhdegti laisva skuduro gala ir mesti buteli. Jam suduzhus, degusis skystis ishsilieja ir uzhsiliepsnoja. Sumaishius ivairias dervas su degiuoju skyschiu tokie mishiniai prilimpa prie padegamu pavirshiu, dega karshcziau ir sunkiau uzhgesinami, bet priesh naudojima juos reikia gerai suplakti.
3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS
Cheminis padegamasis butelis ish esmes yra patobulintas molotovo kokteilis. Bet vietoje deganczio skuduro, kuris gali uzhgesti, mishinio padegimui jame naudojama reakcija tarp sieros rugshties ir kalio chlorato. Tokio inicijavimo nesekmes shansai yra tik 2%.
Medzhiagos: kalio chloratas (2 arbatiniai shaukshteliai) cukrus (2 arbatiniai shaukshteliai) koncentruota sieros rugshtis (150 ml) benzinas (350 ml)
Priemones: stiklinis 0.5 l talpos butelis plastmasinis kamshtis buteliui platus indas aukshtomis sienelemis popierines serveteles stikline ar plastmasinis puodukas ir shaukshtas
1) Patikrinti butelio kamshti, uzhlashinus ant jo kelis lashus koncentruotos sieros rugshties, kad ji nesuardytu kamshczio, butelio saugojimo metu. 2) Atsargiai ipilti 350 ml benzino i buteli. 3) Atsargiai ipilti i ta pati buteli 150 ml koncentruotos sieros rugshties. Nushlostyti visus rugshties lashus nuo butelio pavirshiaus ir uzhsukti kamshti. Nuplauti buteli dideliame kiekije vandens ir leisti ishdzhiuti. 4) Ideti 2 shaukshtelius kalio chlorato ir 2 shaukshtelius cukraus i stikline ar plastmasini puoduka, iki puses uzhpilti karshtu vandeniu ir ishmaishyti kol ishtirps. 5) Ideti sulankstyta servetele i platu inda aukshtais krashtais ir po truputi pilti ant jos kalio chlorato ir cukraus tirpala, kol servetele visishkai sudreks. Ishdzhiovinti servetele. 6) Uzhtepti ant butelio pavirshiaus kliju ir apklijuoti ji ishdzhiuvusios serveteles popieriumi. Isitikinti, kad popierius gerai prisiklijavo visose vietose. Laikyti buteli saugioje vietoje, kur jis nebutu sudauzhytas ar apverstas. 7) Paruoshus buteli, viduje turi buti du nesusimaishantys skyscziai. Norint panaudoti buteli tiesiog reikia metus sudauzhyti ji i kieta pavirshiu. Sieros rugshtis patekusi ant popieriaus sureaguoja su kalio chloratu, kuris uzhsidega ir padega ishsiliejusi benzina. DEMESIO! DRAUDZHIAMA ATIDARYTI PARUOSHTA BUTELI, nes ant butelio kamshchio visata gali likti sieros rugshties lashu, kurie gali sureaguoti su kalio chloratu ir sukelti ugni ir/ar sprogima. Norint patikrinti uzhtaisa, reikia nupleshti nuo butelio mazha gabaleli popieriaus ir uzhlashinti ant jo sieros rugshties. Popierius turi tuojau pat uzgsidegti balta liepsna.
3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.
Duju balionai, tokiu kaip butanas, naudojamas zhiebtuveliu uzhpildymui, propanas dujinems viriklems ir kt., gali buti panaudoti sukelti galinga sprogima. Tereikia patalpinti toki baliona virsh ugnies shaltinio (sausas kuras, spiritine ar litavimo lempa, primusas, etc.). Dujos ikaitusiame balione uzhvirs ir sukels baliono sprogima, o susilietusios su liepsna - uzhsidegs. Vienintele problema - paties baliono sprogimas gali uzhgesinti liepsna ir dujos neuzhsidegs. Kad uzhgarantuoti duju uzhsidegima reikia prie ugnies shaltinio palikti ir kokia nors svylanchia medzhiaga.
4.0 SPROGMENU PANAUDOJIMAS
Sprogmenys gali buti panaudoti ivairiausiais tikslais: ibauginimui, vandalizmui, siekiant atkreipti demesi, padaryti materialine ar fizine zhala ir netgi nuzhudyti. Priesh panaudodamas sprogmenis teroristas turi nuspresti: pirma - kokio dydzhio sprogstamasis uzhtaisas reikalingas jo tikslui pasiekti; antra - ish ko pagaminti bomba; treczia - kaip susprogdinti uzhtaisa; ketvirta - kur yra geriausia vieta bombai padeti. Paskui jis turetu patikrinti, ar imanoma padeti bomba ten, kur jis noretu tai padaryti, be rizikos kad uzhtaisas bus rastas ar pajudintas. Ir galu gale jis turetu atsisesti ir sukonstruoti pati sprogstamaji uzhtaisa. Tai ir yra temos, kurias mes aptarsime antroje dalyje.
4.1 SAUGUMAS
Tokio dalyko kaip 'saugus sprogmuo' neegzistuoja. Galime kalbeti tik apie salygina sauguma arba apie pavojaus sumazhinima.
4.2 SPROGDIKLIAI
Yra daugelis budu, kaip inicijuoti sprogmeni, pradedant klasikiniu "padegti knata, mesti bomba ir begti" ir baigiant jautriais gyvsidabrio sprogdikliais. Saugiausi yra elektrodetonatoriai, bet buna atveju, kai padegamoji virvute yra priimtinesne (pvz. kai reikia nepastebimai atgabenti sprogmeni i stadiona labiau tiktu bikfordo shniuras arba smugiu inicijuojamas sprogdiklis nei elektrodetonatorius, nes juos yra lengviau paslepti).
4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES
Seniausias sprogmens inicijavimo budas - padegamoji virvute - yra, ko gero, populiariausias ish paprastu sprogdikliu. Shiuolaikines vandeniui atsparios padegamosios virvutes yra labai patikimos ir turi pastovu degimo greiti (1 cm per 1 sekunde). Padegamosios virvutes yra naudojamos raketu modeliavime ir jas galima nusipirkti. Tiesa sakant, Lietuvoje dar neteko matyti jas parduodant, todel aptarsime, keleta budu, kaip pasigaminti padegamaja virvute savarankishkai:
I budas Medzhiagos: kalio nitratas cukrus vanduo shpagatas kartoninis degtukas gumos klijai
1) Atsikirpti reikiamo ilgio shpagato gala ir istiesinti ji kad gautusi popieriaus juosta 2) Ishmirkyti ja kalio nitrato ir cukraus tirpale ir ishdzhiovinti 3) Susukti popieriaus juosta vel i shpagata 4) Atpleshti kartonini degtuka nuo dezhutes taip, kad kartu su galvute jo ilgis butu apie 1 cm 5) Priklijuoti paruoshta shpagata gumos klijais ishilgai degtuko, kad shpagatas pora milimetru ishsikishtu uzh degtuko galvutes
Padegamoji virvute kishama degtuku i uzhtaisa. Ish esmes, degtukas nera butinas, tacziau jis uzhtikrina sprogstamojo mishinio padegima, jeigu tas neuzhsidege nuo paczios virvutes, nes shios virvutes degimo temperatura yra zhemesne nei iprastos degiosios virvutes. Be to, jos degimo greitis taip pat mazhesnis.
II budas:
Vietoje padegamos virvutes taip pat galima naudoti bengalishka zhvakute. Tereikia nukirpti nedeganti jos gala, uzh kurio ji paprastai lkaikoma ir ikishti i sprogstamaji uzhtaisa taip, kad keli centimetrai degiosios dalies butu uzhtaiso viduje.
Padegamuju virvucziu populiaruma tarp teroristu lemia naudojimo paprastumas - tereikia padegti ja degtuku ar zhiebtuveliu. Tacziau jeigu kariuomeneje butu naudojami tik tokio tipo sprogdikliai, jais aprupintos granatos butu labai nepraktishkos. Gavus granatos detonatoriu, butu labai efektyvu panaudoti ji savos gamybos sprogstamajame uzhtaise. Bet kadangi kariniai detonatoriai nesivolioja aplinkui, galima pasigaminti padegamaja virvute, kuriai nereikia degtuku ar zhiebtuvelio:
Medzhiagos: kartoniniai degtukai izoliacine arba lipni juostele padegamoji virvute
1) Tam, kad nustatyti degiosios virvutes degimo greiti reikia tiesiog atmatuoti 10 cm ar daugiau, paskui uzhdegti ir su laikrodzhiu nustatyti laika per kuri ji sudegs. Padalinti degimo laika ish virvutes ilgio ir gausis degimo greiti ilgio vieneui. Pvz., 10 cm virvute sudege per 15 s.:
15 s ÄÄÄÄÄ = 1.5 sekundes / centimetrui 10 cm
Jeigu pvz. reikalingas 10 s uzhdelsimas, padalinti shi laika ish gauto priesh tai 1.5 s/cm:
10 s ÄÄÄÄÄÄÄÄ = 6.7 cm 1.5 s/cm
DEMESIO!: Virvutes ilgis czia reishkia ilgi iki uzhtaiso. Shiek tiek virvutes, kazhkur apie 2-3 cm, turi buti uzhtaiso viduje. Visada reikia prideti shiuos papildomus centimetrus ir ikishti juos i uzhtaso vidu.
2) Apskaicziavus virvutes ilgi, reikia prideti prie jo dar centimetra ir nukirpti.
3) Atsargiai atskirti degtukus nuo dezhutes. Nereikia atpleshti atskiru degtuku, tik atskirti viena ish dvieju degtuku eiliu.
4) Apviniuoti degtuku eile aplink padegamaja virvute taip, kad degtuku galai liestu pati virvutes gala. Patikimai pritvirtinti degtukus su lipnia juostele neuzhdengiant ju galvucziu. Patikrinti, ar jie nejuda.
5) Apviniuoti tushczia degtuku dezhute aplink degtukus pritvirtintus prie degiosios virvutes ir isitikinti kad dezhutes siera butu priesh degtuku galvutes. Apviniuoti dezhute izoliacija, kad ji butu prispausta prie degtuku. Netvirtinti dezhutes prie degtuku ar prie padegamosios virvutes. Palikti pakankamai dezhutes kartono, uzh kuri butu galima patraukti padegant virvute.
d - degtukas v - padegamoji virvute j - lipni juostele _____________________ \ / \ / ------ degtuku dezhutes virshelis \ / | d|v|d ---|------- degtuko galvute | d|v|d | | d|v|d | | d|v|d | | jjd|v|djj | | |v| | |#####|v|#####|-------- degtuku dezhutes siera |#####|v|#####| \ |v| / \ |v| / \ |v| / \ |v| / |jj|v|jj| |jj|v|jj| |v| |v| |v| |v| |v| |v| |_|
Degtuku dezhute yra apviniuota aplink degtukus ir sutvirtinta izoliacia. Degtukai pritvirtinti izoliacija prie degiosios virvutes. Dezhutes siera trinsis i degtuku galvutes patraukus dezhute
6) Kai viskas paruoshta, reikia tiesiog patraukti uzh dezhutes. Ji perbrauks siera per degtuku galvutes ir uzhdegs juos. Degtuku liepsna uzhdegs virvute.
4.2.2 SMUGIO SPROGDIKLIAI
Smugio sprogdikliai yra puikus inicijavimo budas spontanishkai teroristinei veiklai. Tacziau yra viena problema - uzhtaisas turi buti saugiai laikomas, kad nesprogtu ji gabenant i vieta, kur jis bus naudojamas. Tai pasiekiama naudojant ishimama sprogdikli.
Geriausias ir patikimiausias tokio tipo sprogdiklis yra pramoniniu budu pagaminta kapsule medzhiokliniams shautuvams. Jos naudojamos kartu su shiek tiek modifikuota (sutrumpinta) lygiavamzdzhio medzhioklinio shautuvo tuta. Kapsule istatoma i jai skirta anga tutos gale.
________________ | | _ | | | | _______| |^^^^^^^^| | | ___________| | | | | | |_______| | kapsule _______ | ------- shiuo galu isukti | | | | tuta i bomba | |___________ | |_______ | | | |^^^^^^^^^| | |_| | | |________________|
Naudojant shi sprogdikli, talpoje, ish kurios gaminamas uzhtaisas, ishgrezhiama skyle. Tuta kietai isukama kapsule, kad ji gerai laikytusi. Priesh naudojant istatoma kapsule. Vienintele problema naudojant uzhtaisa - jam susprogdinti reikia kieto pavirshiaus smugio tiesiai i kapsule. Pritaisius uodega arba mazha parashiuta prie bombos galo, prieshingo sprogdikliui, metus bomba ji atsitrenks sprogdikliu i zheme ir sprogs. Aishku, bomba su gyvsidabrio fulminatu kiekviename gale sprogs nepaisant kuriuo galu ji atsitrenks, taczhiau ji taip pat gali sprogti ja gabenant, jeigu teroristas netyczia uzhkliutu ir pargriutu.
4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI
Elektrodetonatoriai - tai dazhniausia saugiausias ir patikimiausias budas inicijuoti sprogmeni. Elektriniai sprogdikliai yra idealus griovimo akcijoms, kai teroristas nelabai turi rupintis, kad bus sugautas. Su dviem pusantro shimto metru ilgio laidais ir autoakumuliatoriumi, galima detonuoti sprogmeni ish 'saugios' distancijos ir buti garantuotam, kad sprogimo zonoje nebus nieko, kas galetu nukenteti. Galima tiksliai kontroliuoti sprogimo laika, kas irgi teikia nemazhai privalumu. Du geriausi elektriniai sprogdikliai yra karinis elektrodetonatorius ir elektriniai degtuvai raketu modeliavimui. Kariniai detonatoriai yra geresni, nes sprogsta, prijungus elektros shaltini, tuo tarpu raketu modeliavimo degtuvai duoda tik liepsna. Kariniai elektrodetonatoriai naudojami brizantiniu (aukshtesniosios pakopos) sprogmenu (pvz. heksogeno) detonacijai, o degtuvai - inicijuojancziu sprogmenu padegimui.
Paprasta elektrini degtuva galima pasigaminti pacziam. Reikia padaryti keleto viju spirale ish plonos plienines velutes ir i jos vidu pritvirtinti kokia nors lengvai uzhsideganczia medzhiaga, pvz. degtuko galvute arba kordito gabaliuka, kad spirales vijai liestu medzhiaga. Prie spiales prijungti laidus, kurie jungsis prie sroves shaltinio.
spirale
-/-/-/-_______ ( / / / _______ /-/-/--- | | degtuko galvute | | + - sroves shaltinis
Pajungus elektros srove, spirale ikais ir uzhdegs degiaja medzhiaga.
Analogishkai galima panaudoti ir mazho voltazho (2.5 - 12 V) lemputes, atsargiai pashalinus ju stiklines kolbeles.
4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI
Elektrtomechaniniai sprogdikliai, tai prietaisai, naudojantys koki nors mechanini jungikli uzhtaiso sprogdinimui elektra. Tokio tipo sprogdikliai naudojami minavimui, bombu-siurprizu gamybai, ir visada, kai asmuo, padejes bomba, nenoretu butikur nors shalia, kai ji susprogs. Aptarsim keleta tokiu prietaisu tipu.
4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai
Gyvsidabrio jungiklis, tai jungiklis, naudojantis savybe, kad gyvsidabris yra laidus elektrai, kaip ir kiti metalai, bet yra skystas esant kambario temperaturai. Tipishkas gyvsidabrio jungiklis yra stiklo vamzdelis su dviem elektrodais ir gyvsidabrio lashu viduje. Vamzdelis yra uzhllydytas. Diagrama pades suprasti jungiklio veikimo principa:
______________ A / \ B _____laidas +______/___________ \ \ ( Hg ) | / \ _(_Hg_)__|___/ | | laidas - | | |
Kai gyvsidabrio lashas ("Hg" yra gyvsidabrio atominis simbolis) palieczia abu kontaktus, grandine uzhsidaro. Jeigu shis jungiklis yra horizontalioje padetyje, grandine bus uzhdaryta. Tacziau vertikalioje padetyje gyvsidabrio lashas lies tik viena kontakta ir grandine nutruks. Tokio tipo jungiklis yra idealus pastatyti prie duru, duru atidarymo kelyje, vertikalioje pozicijoje, taip, kad jis butu pargriautas duru atidarymo judesiu (reiktu pritvirtinti viena jungiklio gala prie grindu lipnios juostos gabaliuku, kad jis nebutu nustumtas nepargriautas). Atsidures horizontalije padetyje, uzhdarys grandine, jungdamas srove prie sprogstamojo ushta
|