Meniu
Balsavimai
ka manote apie atsinaujinusi kd5 saita?
Total of answers: 114
TERORISTO ZHINYNAS
(lietuvishka versija)



IVADAS

Su pasididziavimu pristatau lietuvishka Teroristo Zhinyno redakcija.
Shiame leidinyje pateikiamos metodikos ir technologijos sprogmenu ir
sprogstamuju itaisu gamybai, naudojant minimalia iranga bei prieinamas
medzhiagas
Visa informacija, pateikta shiame leidinyje yra laisvai prieinama
vieshosiose bibliotekose bei interneto duomenu bazese.
Igyvendindami bet kokius shiame leidinyje pateiktus metodus Jus prisiimate
visishka atsakomybe uzh savo veiksmu pasekmes.


TURINYS
I dalis
1.0 SPROGSTAMUJU MEDZHIAGU TEORIJA
2.0 MEDZHIAGU ISIGIJIMAS
2.01 JUODASIS PARAKAS
2.02 PIRODEKSAS
2.03 RAKETINIS PARAKAS
2.04 BEDUMIS PARAKAS
2.05 AMONIO NITRATAS
2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES
2.1 ALTERNATYVUS MEDZHIAGU ISIGIJIMO BUDAI
2.2 MEDZHIAGU PARUOSHIMAS
2.2.1 AZOTO RUGSHTIS
3.0 SPROGMENU GAMYBA
3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS
3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS
3.12 NITROGLICERINAS
3.13 PIKRATAI
3.2 ZHEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
3.2.1 JUODASIS PARAKAS
3.2.2 NITROCELIULIOZE
3.2.3 DEGIUJU MEDZHIAGU IR OKSIDATORIU MISHINIAI
3.2.4 PERCHLORATAI
3.3 AUKSHTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)
3.3.2 AMONIO NITRATAS
3.3.3 ANFOS
3.4.3 T.N.T. (TROTILAS)
3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)
3.3.6 DINAMITAS
3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS
3.3.8 PIKRINO RUGSHTIS
3.3.9 AMONIO PIKRATAS
3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS
3.3.11 SHVINO AZIDAS
3.5 KITI "SPROGMENYS"
3.5.1 TERMITAS
3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS
3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS
3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.

II dalis
4.0 SPROGMENU PANAUDOJIMAS
4.1 SAUGUMAS
4.2 SPROGDIKLIAI
4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES
4.2.2 SMUGIO SPROGDIKLIAI
4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI
4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI
4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai
4.2.4.2 Atotampos
4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI
4.3 DELSTUVAI
4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI
4.3.2 TAIMERIAI
4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI
4.4 SPROGMENU KONTEINERIAI
4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI
4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI
4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI
4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI
4.5 PAZHANGUS SPROGMENU PANAUDOJIMO BUDAI
4.5.1 KUMULIATYVINIAI UZHTAISAI
4.5.2 VAMZDELINIAI UZHTAISAI
4.5.3 GARU SPROGIMO TECHNIKA
4.5.4 BOMBA ISH ELEKTROS LEMPUTES
4.5.5 BOMBOS KNYGOSE
4.5.6 TELEFONINES BOMBOS



1.0 SPROGSTAMUJU MEDZHIAGU TEORIJA

Sprogmuo - tai betkokia medzhiaga, kuri paveikta karshczio ar
sukretimo, patiria staigu skilima ar oksidacija. Shio proceso metu
medzhiagoje buvusi energija ishsiskiria shilumos ir shviesos pavidalu, o
medzhiaga skyla i dujinius komponentus, kurie uzhima daug didesni turi nei
pradine medzhiaga. Kadangi ishsipletimas yra labai staigus, suspaustos
dujos pastumia didele oro mase. Shio ishsipletimo greitis yra didesnis uzh
garso greiti, todel ji lydi sprogimui budingas triukshmas.

Sprogmenys buna keliu rushiu: aukshtesniosios pakopos sprogmenys,
kurie detonuoja; zhemesniosios pakopos sprogmenys, kurie dega; ir
inicijuojantieji sprogmenys, kurie daro ir viena ir kita.

Aukshtesniosios pakopos sprogmenys detonuoja. Detonacija paprastai
buna sukelta sukretimo bangos, kuri nueina per sprogmeni. Ji suardo
molekulinius ryshius tarp medzhiagos atomu tokiu greicziu, kuris mazhdaug
prilygsta garso greicziui. Aukshtesniosios pakopos sprogmenyse degioji
medzhiaga ir oksidatorius yra chemishkai surishti, o sukretimo banga suardo
shiuos ryshius ir pertvarko komponentus taip, kad susidarytu kuo didesnis
duju kiekis. Aukshtesniosios pakopos sprogmenu pavyzdzhiai yra T.N.T.
(trotilas), amonio nitratas ir R.D.X. (heksogenas)

Zhemesniosios pakopos sprogmenys nedetonuoja, bet dega arba skyla
oksiduojantis. Paveikti aukshtosios temperaturos degioji medzhiaga ir
oksidatorius susijungia, ishskirdami shiluma, shviesa ir dujas. Kai kurie
zhemesnieji sprogmenys dega tuo pacziu greicziu atviroje erdveje ir
suspausti (pvz. juodasis parakas). Kiti, kaip bedumis parakas, suspausti
(pvz. shautuvo vamzdyje) dega daug greiciau ir su daug didesne temperartura
nei atvirai. Juodasis parakas, bedumiai parakai bei ivairus degiuju
medzhiagu ir oksidatoriu mishiniai yra zhemesniosios pakopos sprogmenu
pavyzdzhiai.

Inicijuojantieji sprogmenys yra ishskirtiniai. Kai kurie ju gali
reaguoti kaip aukshtesniosios arba zhemesniosios pakopos sprogmenys.
Paprastai inicijuojantieji sprogmenys yra daug jautresni trinciai,
karshcziui ar sukretimui. Dazhniausiai jie naudojami mazhais kiekiais, kitu
sprogmenu suzhadinimui - sukelti aukshtesniosios pakopos detonacija, kaip
pvz. artilerijos sviediniuose, arba zhemesniosios pakopos sprogmens
padegimui, kaip pvz. kapsule padega parako uzhtaisa shaunamuju ginklu
shaviniuose. Vienas ryshkiausiu shios rushies sprogmenu yra gyvsidabrio
fulminatas.


2.0 MEDZHIAGU ISIGIJIMAS

Shiame skyriuje pateikta informacija turi amerikietishka specifika ir
nevisai atitinka Lietuvos situacija, kadangi pas mus griezhtesne ginklu,
shaudmenu ir sprogmenu kontrole. Tacziau vistiek cia galima pasisemti
naudingos informacijos.

Beveik kiekviename vidutinio dydzhio mieste galime rasti vaistine ir
ginklu parduotuve. Tai yra dvi vietos, kurias potencialus teroristas turetu
aplankyti pirmiausia, noredamas isigyti medzhiagu sprogmenu gamybai.
Viskas, ko jam reikia - tai zhinoti shi bei ta apie tu medzhiagu naudojima,
nesusijusi su sprogmenimis.
Reikalingas medzhiagas ir komponentus taip pat galima isigyti ukiniu prekiu
ir sodo reikmenu parduotuvese, autoparduotuvese ir degalinese, o taip pat
specializuotuose cheminiu reaktyvu parduotuvese.


2.01 JUODASIS PARAKAS

Juodasis parakas yra naudojamas kai kuriems shaunamiesiems ginklams
bei pirotechnikoje. Jis buna ivairiu rushiu, priklausomai nuo daleliu
dydzhio. Skirtingu rushiu juodasis parakas naudojamas skirtingo kalibro
ginkluose - smulkus parakas gali degti per greitai didelio kalibro
ginkluose ir atvirkshcziai, t.y. kuo smulkesnis parakas, tuo didesnisnis jo
degimo greitis. Degimo greitis yra ypatingai svarbus, konstruojant
sprogstamuosius itaisus. Kadangi sprogimas - tai staigus duju turio
padidejimas uzhdaroje erdveje, sprogimui labiau pageidautinas greito degimo
parakas. Pagrindines juodojo parako rushis atspindi lentele pateikta
zhemiau.

RUSHIS | GINKLAS, KUR NAUDOJAMAS
-------+----------------------------------------------------
F | .50 ir stambesnio kalibro ginklai
FF | .36 - .50 kalibro pistoletai ir lengvi shautuvai
FFF | .36 ir mazhesnio kalibro ginklai.


FFF rushies parakas yra tinkamiausias. Jo degimo greitis yra
didzhiausias del didesnio degimo pavirshiaus. Stambesniu rushiu parakas
irgi naudojamas sprogmenu gamybai, bet tai aptarsime veliau. Pagrindine
problema naudojant juodaji paraka yra ta, kad jis gali atsitiktinai
uzhsidegti nuo statines elektros ir tai, kad jis absorbuoja (sugeria) oro
dregme. Saugiai susmulkinti juodaji paraka teroristas naudoja porcelianini
grustuveli ir medini inda. Imdamas paraka nedideliais kiekiais, jis sutrina
ji grustuvu, atsargiais sukamais judesiais. Juodasis parakas yra
pakankamai smulkus kai prilygsta miltams. Taciau smulkinti paraka nera
visada tikslinga - pvz., kai juo reikia uzhpildyti dideles talpos
konteineri.


2.02 PIRODEKSAS

Pirodeksas yra sintetinis parakas, naudojamas taip pat kaip ir
juodasis. Jam tinka ta pati klasifikacija, tik jis yra shiek tiek
brangesnis. Kita vertus, vienas svaras pirodekso uzhima didesni turi negu
juodojo parako. Be to, pirodeksas tra saugesnis ir patogesnis naudoti - ji
yra daug lengviau susmulkinti, jis nera elektrostatishkas ir daug mazhiau
higroskopishkas negu juodasis. Pirodeksas gali buti susmulkintas tokiu pat
budu, kaip ir juodasis, arba ishtirpintas verdancziam vandeny, o paskui
ishdzhiovintas.


2.03 RAKETINIS PARAKAS

Raketiniu paraku cia vadinsime medzhiaga, naudojama varikliams raketu
modeliavime. Stambiausia pasaulyje raketiniu varikliu gamintoja yra firma
"Estes". Raketinis variklis susideda ish vieno stambaus kuro gabalo,
supresuoto i kartonini vamzdeli. Kuras ishimamas prapjovus ir nuviniojus
kartona. Pilka padegamaja mase viename variklio gale reikia atsargiai
nugramdyti plastmasiniu arba variniu peiliu. Raketinis parakas yra labai
kieta medzhiaga, todel priesh naudojant ji reikia susmulkinti. Tai daroma
replemis plastikiniame maishelyje, kad medzhiaga neishsibarstytu. Kai
nebelieka stambiu gabalu, raketinis parakas smulkinamas taip pat kaip ir
juodasis. Raketiniai varikliai buna skirtingu dydzhiu, nuo "1/4A-2T" iki
galingiausiu "D" tipo varikliu. Raketinis variklis yra, ko gero,
naudingiausias dalykas, kuri teroristas gali isigyti parduotuveje ir
panaudoti tiesiogiai, arba ishardyti ir ishimti raketini paraka.


2.04 BEDUMIS PARAKAS

Bedumiai parakai yra dvieju rushiu: piroksilininis ir nitroceliulioze,
tacziau savo savybem jie mazhai kuo skiriasi. Todel toliau abi shias rushis
vadinsime tiesiog bedumiu paraku. Bedumis parakas buna skirtingu grudeliu
dydzhiu ir formu, bet daleliu dydis shiuo atveju nera toks svarbus kaip
juodojo parako. Ir stambus ir smulkus bedumis parakas dega daug leciau nei
juodasis kai nera suspaustas, tacziau ji suspaudus - su daug didesne degimo
temperatura, ishskiriamu duju kiekiu bei slegiu negu pastarasis. Todel
smulkinimas, kuris reikalingas kitiems parakams, bedumiam parakui
nebutinas.


2.05 AMONIO NITRATAS

Amonio nitratas yra aukshtesniosios pakopos sprogstamoji medzhiaga,
kuri pramoneje dazhnai naudojama kaip "saugus sprogmuo". Amonio nitratas
yra labai stabilus ir ji sunku uzhdegti ar detonuoti. Pramoneje jis dazhnai
sumaishomas su nedideliu kiekiu nitroglicerino, kad padidetu sprogmens
jautrumas.

Amonio nitrata galima ishgauti ish vadinamuju shaldymo paketu
("Cold-pack"), kuriuos galima isigyti vaistinese. Shaldymo paketas susideda
ish maishelio su vandeniu, kurio viduje - maishelis su amonio nitratu.
Tereikia tik atsargiai prakirpti shaldymo paketa, ishpilti vandeni ir
ishimti amonio nitrata, kuri reikia laikyti gerai uzhdarytoje hermetishkoje
talpoje, nes jis labai absorbuoja dregme ish oro.
Amonio nitratas taip pat yra daugelio trashu sudetine dalis ir ji galima
isigyti ukiniu ir sodo reikmenu parduotuvese kaip "Amonio salietra"


2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES

Daudelis buitines chemijos medzhiagu gali buti panaudotos sprogmenu ar
kitu pavojingu prietaisu gamybai. Pabaigoje (priedas Nr. 1) pateikiame
buities chemijos prekiu sarasha su paaishkinimu kam shi medzhiaga naudojama
ir kur ja galima isigyti. O shiame skyriuje ishsamiau aptarsime tik keleta:

sieros rugshtis - naudojama automobiliu akumuliatoriuose. Ja galima
isigyti autoparduotuvese, degalinese arba tiesiog ishardzhius
akumuliatoriu. Dirbant su rugshtimis reikia laikytis
atsargumo (gumines pirshtines).

azoto rugshtis - rasti ja gana sunku. Ji kartais naudojama elektronikoje
montazhiniu plokshcziu gamybai, tad pasiteiraukite
specializuotuose parduotuvese.

amoniako tirpalas - naudojamas buityje ir medicinoje. Parduodamas
vaistinese amoniako tirpalas yra be priemaishu, tacziau jo
koncentracija nera didele. Dideles koncentracijos grynojo
amoniako tirpalo galima isigyti ukiniu prekiu arba zhemes
ukio reikmenu parduotuvese, kur jis zhinomas pavadinimu
"amoniako vanduo"

etilo alkoholis - naudojamas alkoholiniuose gerimuose, medicinoje ir
(spiritas) technikoje. Sprogmenu gamybai naudojamas ne mazhiau 95%
koncentracojos spiritas. "Techninis" spiritas, turintis
metilo alkoholio priemaishu yra netinkamas. Legaliai
isigyti etilo alkoholio Lietuvoje yra sudetinga, taigi
lengviausias variantas - nusipirkti spirito ish
kontrabandininku ar nelegaliu alkoholio "tashku"

gyvsidabris - naudojamas termometruose (vaistines) ir gyvsidabrio
jungikliuose (kartais juos galima rasti elektros daliu
parduotuvese). Iki panaudojimo gyvsidabri rekomenduojama
laikyti tuose prietaisuose ju neardant, nes gyvsidabris
yra labai kenksmingas ir visi veiksmai su juo atliekami
gryname ore, vengiant medzhiagos patekimo ant odos
(gumines pirshtines).


2.1 ALTERNATYVUS MEDZHIAGU ISIGIJIMO BUDAI

Priesh tai kalbejome apie legalu medzhiagu isigijima. Dabar tarsime
keleta zhodzhiu apie alternatyvius medzhiagu isigijimo budus.
Geriausia vieta, ish kur teroristas galetu pavogti chemines medzhiagas yra
mokymo istaigu (viduriniu, aukshtesniuju, profesiniu ir aukshtuju mokyklu)
chemijos kabinetai ir laboratorijos. I jas patekti yra ganetinai lengva, o
krashtutiniu atveju galima tiesiog isilauzhti. (Apie uzhraktu iveikima
skaitykite kitame ’’Luko’’ leidinyje: "Spynu iveikimo menas")



2.2 MEDZHIAGU PARUOSHIMAS

Reikiamu medzhiagu ne visada pavyksta gauti, todel pravartu butu
zhinoti, kaip pagaminti neturimas medzhiagas ish turimu. Geriausia butu
nueiti i biblioteka ir susirasti specialios literaturos ish laboratoriniu
darbu technikos. Keleta nuorodu pateiksime prieduose, o czia aptarsime tik
viena medzhiaga, kuria gauti yra ganetinai sunku, bet kuri naudojama
daugumoje sprogmenu receptu - azoto rugshti.


2.2.1 AZOTO RUGSHTIS

Yra keletas budu pagaminti shia rugshti, viena ish kuriu mes czia ir
pateiksime.

Medzhiagos:
natrio nitratas arba kalio nitratas
distiliuotas vanduo
koncentruota sieros rugshtis

Priemones:
reguliuojamas shilumos shaltinis
retorta
ledo vonia
stikline lazdele
surinkimo kolba su cziaupu

1) Ipilti 32 ml koncentruotos sieros rugshties i retorta
2) Tiksliai pasverti 58 g natrio nitrato arba 68 g kalio nitrato ir letai
iberti i rugshti. Jeigu ne visa druska ishtirps, atsargiai pamaishyti
tirpala stikline lazdele.
3) Ideti atvira retortos gala i surinkimo kolba, o ja - i ledo vonia
4) Pradeti kaitinti retorta silpna ugnimi. Kaitinti kol ish retortos galo
prades lasheti skystis. Tai ir yra azoto rugshtis. Kaitinti tol, kol
retortos turinys bus beveik sausas, ar kol azoto rugshtis nebesusidarys.
DEMESIO: Jeigu rugshtis kaitinama per smarkiai, azoto rugshtis skila
ishkart po susidarymo, kieno pasekoje susidaro labai degios ir toksishkos
dujos, kurios gali sprogti. Todel butu neblogai pasitraukti nuo shio
irenginio, kai jis bus sumontuotas ir prades veikti.


3.0 SPROGMENU GAMYBA

Zhemiau pateikti sprogstamuju medzhiagu gamybos receptai yra
teorishkai teisingi. Visi czia pateikti metodai yra gamyboje naudojamu
procesu atkartojimas.

3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS

Inicijuojantieji sprogmenys dazhnai naudojami degikliuose ir
detonatoriuose. Visi veiksmai su jais yra atliekami laikantis ypatingu
atsargumo taisykliu ir netgi kvailiausias anarchistas nelaikys ju shalia
bet kokiu zhemesniosios ar aukshtesniosios pakopos sprogmenu.

3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS

Tai tikriausia vienas ish seniausiu zhinomu inicijuojancziu sprogmenu.
Jis gali buti inicijuotas ugnimi ir smugiu, netgi vieno shios medzhiagos
kristalo kritimas sukelia jo sprogima. Asmuo, norintis pagaminti
gyvsidabrio fulminata turetu atlikti shia procedura:

Medzhiagos:
gyvsidabris (5 g)
koncentruota azoto rugshtis (35 ml)
etilo alkoholis (30 ml)
distiliuotas vanduo

Priemones:
stikline lazdele
100 ml stiklines (2)
reguliuojamas shilumos shaltinis
lakmuso popierius
piltuvelis ir filtravimo popierius

1) Vienoje stiklineje sumaishyti 5 g gyvsidabrio ir 35 ml koncentruotos
azoto rugshties naudojantis stikline lazdele.
2) Letai pakaitinti mishini kol sureaguos visas gyvsidabris, o mishinys
igaus zhalia spalva ir uzhvirs.
3) I kita stikline ipilti 30 ml etilo alkoholio ir letai ipilti i ji pirmos
stiklines turini. Turi ishkristi raudonos ir/ar rudos spalvos nuosedos,
kurios yra toksishkos ir degios.
4) Po 30 - 40 minucziu nuosedos turi igauti balta spalva, kas parodo,
kadreakcija yra arti uzhbaigimo. Po 10 minucziu ipilti i mishini 30 ml
distiliuoto vandens
5)Atsargiai nufiltruoti gyvsidabrio fulminato kristalus. Padeti juos
saugioje vietoje, kadangi jie yra korozishki ir toksishki.
6) Keleta kartu nuplauti kristalus distiliuotu vandeniu, kad pashalinti
kiek imanoma likusia rugshti. Tikrinti kristalus su lakmuso indikatoriumi,
kol reakcija bus neutrali (kol lakmusas liks melynas prisilietus juo prie
dregnu kristalu)
7) Ishdzhiovinti kristalus ir padeti i saugia vieta toliau nuo degiu ir
sprogstamu medzhiagu.

Shi procedura taip pat gali buti atliekama pagal turi jei nera
galimybes pasverti turima gyvsidabri. Imama 10 turio vienetu etilo
alkoholio vienam gyvsidabrio turio vienetui.


3.12 NITROGLICERINAS

Nitrogicerinas yra viena jautriausiu (jeigu ne pati jautriausia)
sprogstamu medzhiagu. Jeigu ir butu galimybe saugiai ji pagaminti, tai yra
labai sunku. Daug jaunu anarchistu zhuvo ar buvo rimtai suzhaloti bandydami
pasigaminti shia medzhiaga. Gaminant ji Nobelio gamyklose del dazhnu
sprogimu taip pat zhudavo daug zhmoniu. Paprastai ka-tik pagamintas
troglicerinas pavercziamas saugesnia substancija, tokia kaip dinamitas.
Idijotas, nusprendes pagaminti nitroglicerina turetu atlikti sekanczia
procedura:

Medzhiagos:
distiliuotas vanduo
valgomoji druska
geriamoji soda
koncentruota azoto rugshtis (13 ml)
koncentruota sieros rugshtis (30 ml)
glicerinas

Priemones:
pipete
100 ml stikline
200-300 ml stiklines (2)
ledo vonios konteineris (plastmasinis kibirelis tiktu puikiai)
termometras
lakmuso popierius

1) Ipilti 150 ml distiliuoto vandens i viena ish 200 - 300 ml stikliniu
2) I antra 200 - 300 ml stikline ipilti 150 ml distiliuoto vandens ir
ishtirpinti jame viena shaukshta geriamosios sodos. Nedeti per daug
sodos, kad tirpale neliktu neishtirpusiu kristalu.
3) Padaryti ledo vonia: konteineri iki puses pripilditi ledo ir ideti
valgomosios druskos. Tai privers leda tirpti, sumazhinant aplinkos
temperatura.
4) Patalpinti 100 ml stikline i ledo vonia ir ipilti i stikline 13 ml
koncentruotos azoto rugshties. Isitikinti, kad stiklines turinys nesipila i
ledo vonia, ir kad ledo vonios turinys nesilieja per krashtus i stikline.
Ledo vonios konteineris turi buti pakankamai didelis, kad butu galima
papildomai ideti daugiau ledo. Atshaldyti rugshti zhemiau 20ųC
5) Kai azoto rugshtis atshals, letai ir atsargiai ipilti i ja 39 ml
koncentruotos sieros rugshties. Sumaishyti abi rugshtis ir atshaldyti
mishini iki 10ųC. Tam butu gerai padaryti kita ledo vonia.
6) Su pipete, letai, po viena lasha ilashinti glicerina i rygshcziu
mishini. Laikyti termometra sulyg mishinio pavirshiaus, ant rugshties ir
glicerino ribos. NELEISTI TEMPERATURAI PAKILTI VIRSH 30ųC, O JEIGU TAI
ATSITIKO, MESTI VISKA IR KUO GREICZIAU BEGTI, nes tada gicerinas pradeda
intensyviai nitruotis, temperatura pakila ir mishinys sprogsta. Glicerina
reikia lashinti tol, kol jis plonu sluoksniu padengs rugshcziu mishinio
pavirshiu. Visada saugiausia gaminti sprogmenis mazhais kiekiais.
7) Judinti sumaishytas rugshtis ir glicerina pirmas 10 nitracijos min.,
idedant ledo i ledo vonia, kad temperatura stiklineje butu zhemesne kaip
30ųC. Paprastai nitroglicerinas susidaro rugshcziu mishinio pavirshiuje, o
reakcijos metu ishsiskirusi vandeni sugeria koncentruota sieros rugshtis.
8) Kai reakcija pasibaige, o nitroglicerino temperatura yra zhemiau 30ųC,
letai ir atsargiai ishpilti stiklines turini i stikline paruoshta punkte 1.
Nitroglicerinas turi susirinkti stiklines dugne, o vandeniu praskiesta
rugshtis - pavirshiuje, nuo kur gali buti nupilta. Reikia stengtis nupilti
kuo daugiau rugshties nesudrumscziant nitroglicerino.
9) Pipete atsargiai surinkti nitroglicerina ir ishpilti i stikline
paruoshta punkte 2. Geriamoji soda neutralizuos rugshties pertekliu, kas
padarys nitroglicerina stabilesni ir sumazhins bepriezhastinio sprogimo
tikimybe. Patikrinti nitroglicerina su lakmusu, kol jis liks melynas. Jeigu
reikia - pakartoti operacija su sodos tirpalu, paruoshiant ji, kaip
nurodyta punkte 2.
10) Kai rugshtis pashalinta ish nitroglicerino, jis supilamas i shvaru inda
ir laikomas saugioje vietoje. Geriausia laikyti nitroglicerina toliau nuo
zhmoniu buvimo vietu, nes jis gali sprogti be aishkios priezhasties netgi
laikomas vesioje vietoje.


3.13 PIKRATAI

Trinitrofenolio ar pikrino rugshties gamyba bus nagrinejama kitame
skyriuje, o czia aptarsime jos druskas, kadangi jos yra ypatingai jautrios
ir detonuoja nuo smugio. Metalu pikratai gaunami sumaishant pikrino rugshti
su kalio ar natrio hidroksidais ir pashalinant reakcijos metu ishsiskirusi
vandeni. Reikia tiesiog isigyti ar pagaminti pikrino rugshti ir sumaishyti
ja su vidutinio molishkumo kalio hidroksido tirpalu. Gautas kalio pikratas
yra jautrus smugiams ir gali buti naudojamas aukshtesniosios pakopos
sprogmenu inicijavimui.


3.2 ZHEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

Dauguma zhemesniosios pakopos sprogmenu galima isigyti ginklu
parduotuvese, tacziau pernelyg ishmintingas parduotuves savininkas gali
neparduoti shiu medzhiagu itartinai atrodancziam individui. Tokiu atveju
shis individas bus priverstas pasigaminti zhemiesniosios pakopos sprogmenis
pats.


3.2.1 JUODASIS PARAKAS

Kinu ishrastas ir naudojamas fejerverkams juodasis parakas pradetas
naudoti shaunamuosiuose ginkluose 12-ame amzhiuje. Ji labai lengva
pagaminti, tacziau jis nera ypatingai galingas ar saugus. Tik 50% juodojo
parako virsta karshtomis dujomis jam sudegus. Kita puse - tai daugiausia
labai smulkios sudegusios medzhiagos daleles. Juodasis parakas turi viena
esmine problema - jis gali uzhsidegti nuo statines elektros, o tai
reishkia, kad medzhiagai pagaminti galima naudoti tik medinius ar
porcelianinius irankius. Bet kuriuo atveju paklydes individas galetu
pasigaminti juodaji paraka atlikdamas shia procedura:

Medzhiagos:
kalio (arba natrio) nitratas (75 g)
siera (10 g)
medzhio anglis (15 g)
distiliuotas vanduo

Priemones
porcelianinis grustuvelis (arba medinis shaukshtas)
polietileno maisheliai (3)
300-600 ml stikline
shilumos shaltinis

1) Kalio ar natrio nitrata susmulkinti grustuvelyje dedant nedideliais
kiekiais. Susmulkinta medzhiaga ishpilti i viena ish maisheliu.
2) Padaryti ta pati su siera ir medzhio anglimi ir supilti i atskirus
maishelius.
3) Ishberti nitrata i stikline ir ipilti i ji tiek verdanczio vandens, kad
jis visas sudrektu.
4) Ishpilti likusiu maisheliu turini i shlapia nitrata ir maishyti viska
keleta minucziu. Daryti tai iki tol, kol sieros ar anglies nebus imanoma
atskirti ar kol visas mishinys bus vientisai juodos spalvos.
5) Karshta sauleta diena pastatyti stikline su mishiniu po saules
spinduliais. Tai yra geriausias budas ishdzhiovinti juodaji paraka.
6) Ishpilti juodaji paraka ish stiklines ir padeti i saugu konteineri.
Nelaikyti juodojo parako plastikiniuose maisheliuose, nes jie gali sukelti
statines elektros ishkrova.


3.2.2 NITROCELIULIOZE

Nitroceliulioze dazhnai dar vadinama bedumiu paraku. Ji yra daug
stabilesne uzh juodaji paraka ir ishskiria daug didsni kieki karshtu duju.
Taip pat ji daug greicziau dega uyhdaroje talpoje. Galu gale ja daug
lengviau pagaminti.

Medzhiagos:
medvilnes vata (celiulioze)
koncentruota azoto rugshtis (100 ml)
koncentruota sieros rugshtis (100 ml)
distiliuotas vanduo

Priemones:
200-300 ml stiklines (2)
piltuvelis ir filtravimo popierius
lakmuso popierius

1) Ipilti 100 ml koncentruotos sieros rugshties i stikline ir sumaishyti
su 100 ml koncentruotos azoto rugshties.
2) Tuojau pat ideti 0.5 g celiuliozes ir mirkyti apie 3 minutes
3) Gauta nitroceliulioze perkelti i stikline su distiliuotu vandeniu ir
praplauti.
4) Ishdzhiovinti medzhiaga ir praplauti dar karta.
5) Kai nitroceliuliozes reakcija, patikrinus lakmuso popieriumi, yra
neutrali, ja galima ishdzhiovinti.


3.2.3 DEGIUJU MEDZHIAGU IR OKSIDATORIU MISHINIAI

Yra daug tokiu mishiniu, kurie gali buti pagaminti namu salygom. Kai
kurie ju yra labai efektyvus ir pavojingi, kiti - saugesni ir mazhiau
efektyvus. Pateikiame mishiniu sarasha, ju sudeti nurodant procentishkai:

Oksidatorius Degioji medzhiaga Greitis Komentarai
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 67% siera 33% 5 trintis/smugis
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 50% cukrus 35% 5 letai dega
anglis 15% nestabilus
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 50% siera 25% 8 ypatingai
magnio ar aliuminio nestabilus
milteliai 25%
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 67% magnio ar aliuminio 8 nestabilus
milteliai 33%
---------------------------------------------------------------------------
natrio nitratas 65% magnio milteliai 30% ? neaishkus degimo
siera 5% greitis
---------------------------------------------------------------------------
kalio permanganatas 60% glicerinas 40% 4 PAVOJINGA!
uzhsidega savaime
delsimo laikas
priklauso nuo
daleliu dydzhio
---------------------------------------------------------------------------
kalio permanganatas 67% siera 33% 5 nestabilus
---------------------------------------------------------------------------
kalio permanganatas 60% siera 20% 5 nestabilus
magnio ar aliuminio
milteliai 20%
---------------------------------------------------------------------------
kalio permanganatas 50% cukrus 50% 3 ?
---------------------------------------------------------------------------
kalio nitratas 75% anglis 15% 7 tai yra juodasis
siera 10% parakas
---------------------------------------------------------------------------
kalio nitratas 60% gelezhies ar magnio 1 labai aukshta
milteliai 40% degimo
temperatura
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 75% fosforo sulfatas 25% 8 naudojamas
gaminant
"negestanczius"
degtukus
---------------------------------------------------------------------------
amonio perchloratas 75% aliuminio milteliai 30% 6 raketinis kuras
& nedidelis kiekis
gelezhies chlorido
---------------------------------------------------------------------------
kalio perchloratas 67% magnio ar aliuminio 10 "blyksnis"
(natrio perchloratas) milteliai 33%
---------------------------------------------------------------------------
kalio perchloratas 60% magnio ar aliuminio 8 --//--
(natrio perchloratas) milteliai 20%
siera20%
---------------------------------------------------------------------------
bario nitratas 30% aliuminio milteliai 30% 9 --//--
kalio perchloratas 30%
---------------------------------------------------------------------------
bario peroksidas 90% magnio milteliai 5% 10 --//--
aliuminio milteliai 5%
---------------------------------------------------------------------------
kalio perchloratas 50% siera 25% 8 nelabai
matgnio ar aliuminio stabilus
milteliai 25%
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 67% raud. fosforas 27% 7 jautrus smugiui
kalcio karbonatas 3% siera 3% labai
nestabilus
---------------------------------------------------------------------------
kalio permanganatas 50% cukraus pudra 25% 7 uzhsidega nuo
aliuminio ar magnio dregmes
milteliai 25% nestabilus
---------------------------------------------------------------------------
kalio chloratas 75% anglis 15% 6 nestabilus
siera 10%
---------------------------------------------------------------------------

* kalio chloratas placziau zhinomas kaip "Bertoleto druska"
Pastaba: visiems shiems mishiniams galioja taisykle - kuo smulkesne
medzhiaga, tuo didesnis degimo greitis.


3.2.4 PERCHLORATAI

Kaip taisykle, bet kokia galinti oksiduotis medzhiaga, paveikta
perchlorato rugshtimi tampa zhemesniosios pakopos sprogmeniu. Metalai,
tokie kaip kalis arba natris tampa puikiu pagrindu "bliksnio" tipo
parakams. Medzhiagos, kurios gali buti perchloruojamos yra medvilne (vata),
popierius,pjuvenos etc. Gaminant metalu perchlorastus tiesiog paveikite
rugshtimi to metalo (kalio arba natrio) hidroksida. Butu neblogai pirma
atlikti bandyma su mazhais medzhiagu kiekiais, nes kai kurios medzhiagos
sprogsta kontaktuodamos su shia rugshtimi. Idealiausi shiuo atzhvilgiu yra
sharminiu metalu hidroksidu tirpalai.


3.3 AUKSHTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

Aukshtesniosios pakopos sprogmenis galima nesudetingai pasigaminti
namu salygom. Pagrindine problema - gauti koncentruotos azoto rugshties.
Dauguma aukshtesniosios pakopos sprogmenu detonuoja, nes ju strukturoje yra
degioji medzhiaga ir keletas NO2 (azoto dioksido) molekuliu. T.N.T. arba
trotilas yra geras tokios medzhiagos pavyzdys. Kai sukretimo banga pasiekia
T.N.T. molekule, azoto dioksido jungtis suardoma ir deguonis susijungia su
degiaja medzhiaga visame sprogmenyje per mikrosekundes. Tuo remiasi azoto
dioksido pagrindu pagamintu sprogmenu galingumas. Czia pateiksime keleto
aukshtesniosios pakopos sprogmenu gamybos metodus.


3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)

R.D.X., taip pat vadinamas ciklonitu, heksogenu arba mishiniu C-1
(kai maishomas su plastifikatoriais) yra vienas ish vertingiausiu kariniu
sprogmenu. Taip yra todel, kad jis pusantro karto galingesnis nei trotilas
ir ji daug lengviau detonuoti. Jis neturetu buti naudojamas vienas, nes
gali sprogti nuo atsitiktinio sukretimo. R.D.X. yra mazhiau jautrus nei
gyvsidabrio fulminatas ar nitroglicerinas, taciau vis delto pakankamai
jautrus kad butu naudojamas grynas. Pasigaminti ji namuose neitiketinai
lengva ir tai daug paprascziau nei pasigaminti kitus aukshtesniosios
pakopos sprogmenis (ishskirus galbut amonio nitrata).

Medzhiagos:
heksamino sauso kuro tabletes (50 g)
koncentruota azoto rugshtis (550 ml)
distiliuotas vanduo
valgomoji druska
ledas
amonio nitratas

Priemones:
500 ml stikline
stikline lazdele
piltuvelis ir filtravimo popierius
ledo vonios konteineris (plastikinis kibirelis)
termometras
lakmuso popierius

1) Ideti stikline i ledo vonia (zhr. skyriu 3.1.3, punktus 3-4) ir
atsargiai ipilti i stikline 550 ml koncentruotos azoto rugshties.
2) Kai rugshtis atshals zhemiau 20 laipsniu celsijaus, ideti i stikline
mazha kieki susmulkintu sauso kuro tablecziu. Temperatura pakils, bet ji
turi buti laikoma zhemiau 30 laipsniu. Pamaishyti mishini.
3) Atshaldyti mishini zhemiau nulio idedant i vonia daugiau ledo ir
druskos, arba paruoshiant nauja ledo vonia, arba idedant i vonia amonio
nitrato, kuris tirpdamas shala. Maishyti mishini laikant temperatura
zhemiau nulio ne mazhiau kaip 20 min.
4) Ishpilti mishini i litra susmulkinto ledo. Purtyti ir maishyti mishini
kol jis uzhshals, o paskui nufiltruoti kristalus ir nupilti korozishka
skysti.
5) Ishberti kristalus i puse litro verdanczio distiliuoto vandens.
Nufiltruoti kristalus ir patikrinti juos su lakmuso popieriumi. Pakartoti
punkta 4 kol reakcija bus neutrali. Tai padarys kristalus stabilesniais ir
saugesniais.
6) Laikyti kristalus dregnai. Ishdzhiovinti tik priesh pat naudojima, nes
R.D.X. nera pakankamai stabilus, kad butu naudojamas vienas.
7) Mishinys C-1 gali buti pagamintas sumaishant pagal mase 88.3% R.D.X. su
11.1% mineralines alyvos ir 0.6% lecitino. Mase ideti i plastikini
maisheli. Tai yra geras budas sumazhinti sprogmens jautruma.
8) H.M.X. yra T.N.T. ir R.D.X. 50/50 (pagal mase) mishinys. Jis nera toks
jautrus ir beveik tokio pat galingumo kaip R.D.X.
9) Pridejus i R.D.X. amonio nitrato po punkto 5, turetu sumazheti jo
jautrumas, nes amonio nitrata labai sunku detonuoti, bet jis yra pakankamai
galingas. Tam tikslui taip pat tinka kalio arba natrio nitratas; nedidelio
ju kiekio uzhtenka, kad stabilizuoti R.D.X.


3.3.2 AMONIO NITRATAS

Amonio nitrata lengviau isigyti ukiniu prekiu parduotuveje, kur jis
zhinomas kaip "amonio salietra", todel jo gamybos mes czia neaptarinesime.
Paminesime tik tai, kad trashoms naudojamas amonio nitratas yra
granuliuotas. Kad sugrazhinti jo kristaline busena reikia ishtirpinti
salietra karshtame vandeny, nufiltruoti, o tirpala ishgarinti.
Pagrindine problema teroristui su amonio nitratu yra ji detonuoti.
Turi buti panaudotas ganetinai galingas inicijuojantis sprogmuo, ir ne
vienas, o su tarpiniu detonatoriumi (zhr. diagrama)
_____________________________________________________
| | |
___________| | |
| inic. | T.N.T. | amonio nitratas |
| sprogmuo | tarpinis | |
|___________|detonatorius| |
| | |
|____________|_______________________________________|

Inicijuojantis sprogmuo detonuoja tarpini detonatoriu (T.N.T.), kuris
sprogdamas nusiunczia galinga sukretimo banga per amonio nitrata ji
detonuodamas.


3.3.3 ANFOS

ANFOS - tai sutrumpinimas ish anglishko "Ammonium Nitrate - Fuel Oil
Solution", tai yra amonio nitrato ir alyvos mishinys. ANFOS ishsprendzhia
kita problema su amonio nitratu - jo tendencija sugerti oro dregme, kurios
pasekoje amonio nitratas nedetonuoja. Reikia sumaishyti 94% (pagal mase)
amonio nitrato su 6% alyvos arba zhibalo. ANFOS taip pat reikia galingos
sukretimo bangos, kad ivyktu detonacija.


3.4.3 T.N.T. (TROTILAS)

T.N.T. arba trotilas (trinitrotoluolas) tai tikriausiai antras
seniausiai zhinomas sprogmuo. Pirmas, zhinoma, buvo dinamitas. Tai
tikriausiai zhinomiausias sprogmuo, matyt todel, kad jis buvo
populiarizuojamas animaciniuose filmukuose. Kadangi shis sprogmuo yra taip
gerai shinomas, yra priimta matuoti kitu sprogmenu galinguma lyginant su
trotilu. Gamyboje naudojamas triju pakopu trotilo gamybos procesas, bet
terotistas tikriausia pasirinktu mazhiau ekonomishka, bet paprastesni
vienos pakopos metoda. Shio metodo esme - paveikti toluola su labai stipria
koncentruota sieros rugshtimi, o paskui toluolo sulfata paveikti
koncentruota azoto rugshtimi ledo vonioje. Paskui i mishini pilamas shaltas
vanduo ir nuosedos nufiltruojamos.


3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)

Pats kalio chloratas negali buti pagamintas namu salygom, ji galima
gauti ish laboratoriju. Jeigu kalio chlorata sumaishyti su nedideliu kiekiu
vazelino ir jei shis mishinys gaus sukretimo, medzhiaga sprogsta, shiek tiek
galingiau negu juodasis parakas. Tachiau tam, kad shi medzhiaga detonuotu,
ji turi buti suspausta uzhdaroje talpoje. Shio sprogmens gamybos procedura
paaishkinta zhemiau:

Medzhiagos:
kalio chloratas (9 turio dalys)
vazelinas (1 turio dalis)

Priemones:
polietileno maishelis
porcelianinis grustuvelis arba
ji atstojantis medinis indas ir medinis shaukshtas

1) Labai letai ir atsargiai sutrinti grustuvelyje kalio chlorata i
labai smulkius miltelius. Kuo smulkesni milteliai, tuo greitesne (geresne)
bus detonacija.
2) Ishberti miltelius i maisheli. Ten pat ideti vazelino (kad kuo mazhiau
vazelino patektu ant maishelio sieneliu ir kuo daugiau - ant kalio
chlorato).
3) Uzhdaryti maisheli ir minkyti mase tol, kol neliks sausu kalio chlorato
milteliu neprilipusiu prie gniuzhulo. Jeigu reikia - ideti daugiau
vazelino.
4) Medzhiaga turi buti panaudota 24 val. begyje, nes kitaip jos komponentai
prades reaguoti tarpusavyje, kas padarys ja netinkama naudojimui.


3.3.6 DINAMITAS

Zhodis "dinamitas" yra kiles ish graikishko "dinamis", kas reishkia
"jega". Dinamita ishrado A. Nobelis netrukus po nitroglicerino. Ji pradejo
gaminti, kadangi nitroglicerinas savaime buvo pavojingai jautrus
menkiausiam sukretimui. Potencialus teroristas, turintis galvoje shiek tiek
smegenu turetu, pagamines nitroglicerina (neprotingas veiksmas), tuojau pat
paversti ji dinamitu. Tai galima padaryti sumaishant nitroglicerina su
ivairiom medzhiagom, pvz. pjuvenom. Pjuvenos gali sugerti dideli
nitroglicerino kieki turio vienetui. Taip pat nitroglicerino jautrumui
sumazhinti ir padidinti sprogimo galinguma gali buti panaudotas amonio
nitratas. Bet netgi shie komponentai, sumaishyti su nitroglicerinu nepadaro
mishinio ishtikruju saugiu.


3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS

Shi sprogmeni yra ishtikruju labai lengva pasigaminti ir jis yra
pakankamai galingas. Tereikia paveikti krakmola koncentruotu azoto ir
sieros rugshcziu mishiniu. 10 ml komcentruotos sieros rugshties sumaishoma
su 10 ml koncentruotos azoto rugshties. I shi mishini idedama 0.5 g
krakmolo. Po reakcijos i mishini ipilamas shaltas vanduo ir galu gale
nitrintas krakmolas nufiltruojamas. Nitrintas krakmolas savo galingumu
tik shiek tiek nusileidzhia trotilui, bet ji daug lengviau detonuoti.


3.3.8 PIKRINO RUGSHTIS

Pikrino rugshtis, taip pat zhinoma kaip trinitrofenolis arba T.N.P.
yra karinis sprogmuo, kuris yra dazhnai naudojamas kaip tarpinis
detonatorius inicijuoti mazhiau jautriems sprogmenims, tokiems kaip
trotilas. Ji taip pat nera sunku pasigaminti, jeigu pavyktu gauti
koncentruotas sieros ir azoro rugshtis. Shis procesas aprashomas daugelyje
vadoveliu ir ji visai nesunku atkartoti. Pagrindine problema su pikrino
rugshtimi yra jos tendencija sudaryti pavojingai jautrius ir nestabilius
junginius - pikratus. Todel ji dazhniausiai pavercziama i saugesne forma,
tokia kaip amonio pikratas, taip pat vadinama "sprogmuo D". Musu herojus
teroristas tikriausiai panaudotu pikrino rugshties gamybai procedura,
panashia i aprashomaja:

Medzhiagos:
fenolis (9.5 g)
koncentruota sieros rugshtis (12.5 ml)
koncentruota azoto rugshtis (38 ml)
distiliuotas vanduo

Priemones:
500 ml kolba
reguliojamas shilumos shaltinis
1000 ml stikline ar kita talpa tinkama virinimui
piltuvelis ir filtravimo popierius
stikline lazdele

1) I 500 ml kolba ipilti 9.5 g fenolio ir atsargiai ipilti ten pat
12.5 ml koncentruotos sieros rugshties. Ishmaishyti stikline lazdele.
2) I 1000 ml stikline ipilti 400 ml vandens ish krano ir uzhvirinti.
3) Pakishti 500 ml kolba po karshtu vandeniu ish krano, o sushildzhius -
panardinti i verdanti vandeni. Maishyti fenolio ir rugshties mishini apie
30 min. Po pusvalandzhio ishimti kolba ir leisti jai atvesti apie 5 min.
4) Ishpilti verdanti vandeni panaudota ankscziau, leisti indui atvesti
ir panaudoti ji paruoshiant ledo vonia (zhr. 3.1.3, punktai 3-4). Ideti 500
ml kolba su fenolio ir sieros rugshties mishiniu i ledo vonia. Ipilti i ja
mazhais kiekiais 38 ml azoto rugshties, pastoviai maishant stikline
lazdele. Prasides audringa reakcija. Kai ji pasibaigs, ishimti kolba ish
ledo vonios.
5) Ishpilti leda ish ledo vonios ir sushildzhius inda (jeigu jis
stiklinis), ipilti karshto vandens ish krano ir uzhvirinti, Ideti 500 ml
kolba i vedanti vandeni ir shildyti 1.5 - 2 val.
6) Ipilti i mishini 100 ml distiliuoto vandens ir atshaldyti ledo vonioje
7) Nufiltruoti gelsvai baltus pikrino rugshties kristalus, o skysti
ishpilti i saugia vieta, nes jis yra korozyvus.
8) Ishplauti 500 ml kolba ir praskalauti distiliuotu vandeniu. Ishberti
filtro turini i kolba, ipilti 300 ml vandens ir intensyviai supurtyti
9) Vel nufiltruoti kristalus ir ishdzhiovinti
10) Laikyti pikrino rugshti saugioje vietoje stikliniame inde, nes su
metaline talpa pikrino rugshtis reaguos sudarydama pikratus, kas gali buti
sprogimo priezhastimi


3.3.9 AMONIO PIKRATAS

Amonio pikratas, taip pat vadinamas "sprogmuo D" yra dar viena saugi
sprogstamoji medzhiaga. Kad ji detonuotu, reikalingas galingas sukretimas,
tik shiek tiek mazhesnis, nei reikalingas amonio nitrato detonacijai.
Amonio pikratas yra daug saugesnis uzh pikrino rugshti. Ji labai lengva
pasigaminti ish pikrino rugshties ir amoniako tirpalo. Tiesiog
ishtirpinkite pikrino rugshties kristalus karshtame vandeny stikliniame
inde. Ten pat ipilkite amoniako tirpala su pertekliumi. Leiskite amoniako
pertekliui ishgaruoti. Like milteliai turetu buti amonio pikratu.


3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS

Azoto trichloridas yra klampus geltonas skystis. Jis sprogsta
pakaitinus ji virsh 60 laipsniu celsijaus temperaturos, arba kontakto su
liepsna ar kibirkshtimi metu. Ji gana lengva pasigaminti:

1) Stiklineje ishtirpinti vandeny apie 3 arbatinius shaukshtelius amonio
nitrato. Reikia, kad neliktu neishtirpusiu amonio nitrato kristalu.
2) I kita stikline surinkti shiek tiek chloro duju, gautu druskos rugshties
ir kalio permanganato reakcijos metu.
3) Padeti stikline su chloru dugnu i virshu ant stiklines su amonio nitrato
tirpalu ir suglausti abi stiklines. Atsargiai pakaitinti apatine stikline.
Netrukus klampus geltoni lashai prades formuotis tirpali pavirshiuje ir
skesti i dugna. Tuojau pat pashalinti shilumos shaltini.
Kitas budas - praleisti chlora per amonio nitrato tirpala, tacziau
technishkai tai atlikti sudetingiau.
Dar vienas variantas - sumaishyti chlora su amoniaku, ikishus duju
vamzdeli ish kolbos, kur gaminamas chloras ir duju vamzdeli ish kolbos, kur
gaminamas amoniakas i kolba su shaltu vandeniu.
4) Surinkti azoto trichlorida pipetes pagalba ir nedelsiant naudoti, nes
jis skyla per 24 val.


3.3.11 SHVINO AZIDAS

Shvino azidas dazhnai naudojamas kaip tarpinis detonatorius kitiems
sprogmenims, bet jis gali buti naudojamas vienas, kaip pakankamai jautrus
sprogmuo. Ji nera lengva detonuoti smugiu, bet jis labai lengvai detonuoja
nuo liepsnos, pvz. nuo padegamosios virveles. Ji yra lengva pagaminti,
jeigu yra visi reakcijai reikalingi komponentasi.
Ishtirpinti natrio azida ir shvino acetata vandeny, skirtingose stiklinese.
Sumaishyti abeju stikliniu turini ir pilti shvino acetata tol, kol mishinys
nustos reaguoti. Nufiltruoti nuosedas ir nuplauti jas karshtame vandeny.
Shios nuosedos ir yra shvino azidas, kuri reikia laikyti dregnai saugumo
sumetimais. Priesh naudojant - ishdzhiovinti.
Jeigu nera shvino acetato, ji galima pagaminti ishtirpinus shvina acto
esencijoje.


3.5 KITI "SPROGMENYS"

Shiame skyriuje aptarsime medzhiagas, skirtas naikinti materialini
turta ugnimi. Nors aptariamos medzhiagos ir mera sprogmenys, tacziau jomis
galima pasiekti toki pat efekta.


3.5.1 TERMITAS

Termitas yra degiosios medzhiagos ir oksidatoriaus mishinys, turintis
milzhinishka degimo temperatura. Jo neminejome 3.2.3 skyriuje, kadangi jis
dega ne taip intensyviai. Tai yra gelezhies oksido milteliu ir aliuminio
milteliu mishinys. Ji uzhdegus aliuminis dega panaudodamas gelezhies oksido
deguoni. Tai dvi ishtiesu egzotermines reakcijos, kuriu metu temperatura
pakyla iki 2200 laipsniu C, o tai yra net puse temperaturos, kuria
generuoja sprogimo metu branduolinis ginklas. Nors shi mishini gana sunku
uzhdegti bet termitas yra, KO gero, viena geriausiu padegimo priemoniu.

Medzhiagos:
aliuminio milteliai (10 g)
gelezhies oksido milteliai (10 g)

1) Termito gamyba nereikalauja specialiu priemoniu. Reikia tiesiog
sumaishyti abi medzhiagas tolygiai, kad mishinys butu vientisa mase.
Mishinio sudetis yra 50%/50% mases gelezhies oksido ir aliuminio, ir ji
galima pagaminti didesniais kiekiais.
2) Termita galima padegti idedant i mishini nedideli kieki kalio chlorato
(bertoleto druskos) ir uzhlashinus kelis lashus sieros rugshties. Shis ir
kiti sprogmenu inicijavimo metodai bus smulkiau ishdestyti tam skirtose
skyriuose. Kitas budas - padegti mishini su magnio juostele. Arba panaudoti
tam tikslui "bengalishka ugnele".


3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS

Molotovo kokteilis, ankshcziau naudotas rusu priesh vokiecziu tankus
dabar tapo ishskirtinai teroristu ginklu. Ji ypatingai lengva pasigaminti o
jo naudojiams yra gana efektyvus. I stiklini buteli ipilamas bet koks degus
skystis, pvz. benzinas, zhibalas, terpentinas, ivairus skiedikliai, etc.,
arba shi skyscziu mishiniai, butelis uzhkemshamas skuduru, ishmirkytu tame
pacziame skystyje, paliekant laisva skuduro gabala uzhdegimui ir
apvyniojant ji apie butelio kakliuka. Naudojant tokia padegamaja bomba,
reikia uzhdegti laisva skuduro gala ir mesti buteli. Jam suduzhus, degusis
skystis ishsilieja ir uzhsiliepsnoja. Sumaishius ivairias dervas su
degiuoju skyschiu tokie mishiniai prilimpa prie padegamu pavirshiu, dega
karshcziau ir sunkiau uzhgesinami, bet priesh naudojima juos reikia gerai
suplakti.


3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS

Cheminis padegamasis butelis ish esmes yra patobulintas molotovo
kokteilis. Bet vietoje deganczio skuduro, kuris gali uzhgesti, mishinio
padegimui jame naudojama reakcija tarp sieros rugshties ir kalio chlorato.
Tokio inicijavimo nesekmes shansai yra tik 2%.

Medzhiagos:
kalio chloratas (2 arbatiniai shaukshteliai)
cukrus (2 arbatiniai shaukshteliai)
koncentruota sieros rugshtis (150 ml)
benzinas (350 ml)

Priemones:
stiklinis 0.5 l talpos butelis
plastmasinis kamshtis buteliui
platus indas aukshtomis sienelemis
popierines serveteles
stikline ar plastmasinis puodukas ir shaukshtas

1) Patikrinti butelio kamshti, uzhlashinus ant jo kelis lashus koncentruotos
sieros rugshties, kad ji nesuardytu kamshczio, butelio saugojimo metu.
2) Atsargiai ipilti 350 ml benzino i buteli.
3) Atsargiai ipilti i ta pati buteli 150 ml koncentruotos sieros rugshties.
Nushlostyti visus rugshties lashus nuo butelio pavirshiaus ir uzhsukti
kamshti. Nuplauti buteli dideliame kiekije vandens ir leisti ishdzhiuti.
4) Ideti 2 shaukshtelius kalio chlorato ir 2 shaukshtelius cukraus i
stikline ar plastmasini puoduka, iki puses uzhpilti karshtu vandeniu ir
ishmaishyti kol ishtirps.
5) Ideti sulankstyta servetele i platu inda aukshtais krashtais ir po
truputi pilti ant jos kalio chlorato ir cukraus tirpala, kol servetele
visishkai sudreks. Ishdzhiovinti servetele.
6) Uzhtepti ant butelio pavirshiaus kliju ir apklijuoti ji ishdzhiuvusios
serveteles popieriumi. Isitikinti, kad popierius gerai prisiklijavo visose
vietose. Laikyti buteli saugioje vietoje, kur jis nebutu sudauzhytas ar
apverstas.
7) Paruoshus buteli, viduje turi buti du nesusimaishantys skyscziai. Norint
panaudoti buteli tiesiog reikia metus sudauzhyti ji i kieta pavirshiu.
Sieros rugshtis patekusi ant popieriaus sureaguoja su kalio chloratu, kuris
uzhsidega ir padega ishsiliejusi benzina. DEMESIO! DRAUDZHIAMA ATIDARYTI
PARUOSHTA BUTELI, nes ant butelio kamshchio visata gali likti sieros
rugshties lashu, kurie gali sureaguoti su kalio chloratu ir sukelti ugni
ir/ar sprogima. Norint patikrinti uzhtaisa, reikia nupleshti nuo butelio
mazha gabaleli popieriaus ir uzhlashinti ant jo sieros rugshties. Popierius
turi tuojau pat uzgsidegti balta liepsna.


3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.

Duju balionai, tokiu kaip butanas, naudojamas zhiebtuveliu
uzhpildymui, propanas dujinems viriklems ir kt., gali buti panaudoti sukelti
galinga sprogima. Tereikia patalpinti toki baliona virsh ugnies shaltinio
(sausas kuras, spiritine ar litavimo lempa, primusas, etc.). Dujos
ikaitusiame balione uzhvirs ir sukels baliono sprogima, o susilietusios su
liepsna - uzhsidegs. Vienintele problema - paties baliono sprogimas gali
uzhgesinti liepsna ir dujos neuzhsidegs. Kad uzhgarantuoti duju uzhsidegima
reikia prie ugnies shaltinio palikti ir kokia nors svylanchia medzhiaga.


4.0 SPROGMENU PANAUDOJIMAS

Sprogmenys gali buti panaudoti ivairiausiais tikslais: ibauginimui,
vandalizmui, siekiant atkreipti demesi, padaryti materialine ar fizine
zhala ir netgi nuzhudyti. Priesh panaudodamas sprogmenis teroristas turi
nuspresti:
pirma - kokio dydzhio sprogstamasis uzhtaisas reikalingas jo tikslui pasiekti;
antra - ish ko pagaminti bomba;
treczia - kaip susprogdinti uzhtaisa;
ketvirta - kur yra geriausia vieta bombai padeti.
Paskui jis turetu patikrinti, ar imanoma padeti bomba ten, kur jis noretu
tai padaryti, be rizikos kad uzhtaisas bus rastas ar pajudintas. Ir galu
gale jis turetu atsisesti ir sukonstruoti pati sprogstamaji uzhtaisa.
Tai ir yra temos, kurias mes aptarsime antroje dalyje.


4.1 SAUGUMAS

Tokio dalyko kaip 'saugus sprogmuo' neegzistuoja. Galime kalbeti tik apie
salygina sauguma arba apie pavojaus sumazhinima.


4.2 SPROGDIKLIAI

Yra daugelis budu, kaip inicijuoti sprogmeni, pradedant klasikiniu "padegti
knata, mesti bomba ir begti" ir baigiant jautriais gyvsidabrio
sprogdikliais. Saugiausi yra elektrodetonatoriai, bet buna atveju, kai
padegamoji virvute yra priimtinesne (pvz. kai reikia nepastebimai atgabenti
sprogmeni i stadiona labiau tiktu bikfordo shniuras arba smugiu
inicijuojamas sprogdiklis nei elektrodetonatorius, nes juos yra lengviau
paslepti).


4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES

Seniausias sprogmens inicijavimo budas - padegamoji virvute - yra, ko gero,
populiariausias ish paprastu sprogdikliu. Shiuolaikines vandeniui atsparios
padegamosios virvutes yra labai patikimos ir turi pastovu degimo greiti
(1 cm per 1 sekunde).
Padegamosios virvutes yra naudojamos raketu modeliavime ir jas galima
nusipirkti.
Tiesa sakant, Lietuvoje dar neteko matyti jas parduodant, todel aptarsime,
keleta budu, kaip pasigaminti padegamaja virvute savarankishkai:

I budas
Medzhiagos:
kalio nitratas
cukrus
vanduo
shpagatas
kartoninis degtukas
gumos klijai

1) Atsikirpti reikiamo ilgio shpagato gala ir istiesinti ji kad gautusi popieriaus juosta
2) Ishmirkyti ja kalio nitrato ir cukraus tirpale ir ishdzhiovinti
3) Susukti popieriaus juosta vel i shpagata
4) Atpleshti kartonini degtuka nuo dezhutes taip, kad kartu su galvute jo
ilgis butu apie 1 cm
5) Priklijuoti paruoshta shpagata gumos klijais ishilgai degtuko, kad
shpagatas pora milimetru ishsikishtu uzh degtuko galvutes

Padegamoji virvute kishama degtuku i uzhtaisa. Ish esmes, degtukas nera
butinas, tacziau jis uzhtikrina sprogstamojo mishinio padegima, jeigu tas
neuzhsidege nuo paczios virvutes, nes shios virvutes degimo temperatura yra
zhemesne nei iprastos degiosios virvutes. Be to, jos degimo greitis taip
pat mazhesnis.

II budas:

Vietoje padegamos virvutes taip pat galima naudoti bengalishka zhvakute.
Tereikia nukirpti nedeganti jos gala, uzh kurio ji paprastai lkaikoma ir
ikishti i sprogstamaji uzhtaisa taip, kad keli centimetrai degiosios dalies
butu uzhtaiso viduje.

Padegamuju virvucziu populiaruma tarp teroristu lemia naudojimo
paprastumas - tereikia padegti ja degtuku ar zhiebtuveliu. Tacziau jeigu
kariuomeneje butu naudojami tik tokio tipo sprogdikliai, jais aprupintos
granatos butu labai nepraktishkos. Gavus granatos detonatoriu, butu labai
efektyvu panaudoti ji savos gamybos sprogstamajame uzhtaise. Bet kadangi
kariniai detonatoriai nesivolioja aplinkui, galima pasigaminti padegamaja
virvute, kuriai nereikia degtuku ar zhiebtuvelio:

Medzhiagos:
kartoniniai degtukai
izoliacine arba lipni juostele
padegamoji virvute

1) Tam, kad nustatyti degiosios virvutes degimo greiti reikia tiesiog
atmatuoti 10 cm ar daugiau, paskui uzhdegti ir su laikrodzhiu nustatyti
laika per kuri ji sudegs. Padalinti degimo laika ish virvutes ilgio ir
gausis degimo greiti ilgio vieneui. Pvz., 10 cm virvute sudege per 15 s.:

15 s
ÄÄÄÄÄ = 1.5 sekundes / centimetrui
10 cm

Jeigu pvz. reikalingas 10 s uzhdelsimas, padalinti shi laika ish gauto
priesh tai 1.5 s/cm:

10 s
ÄÄÄÄÄÄÄÄ = 6.7 cm
1.5 s/cm

DEMESIO!: Virvutes ilgis czia reishkia ilgi iki uzhtaiso. Shiek tiek
virvutes, kazhkur apie 2-3 cm, turi buti uzhtaiso viduje. Visada
reikia prideti shiuos papildomus centimetrus ir ikishti juos i
uzhtaso vidu.

2) Apskaicziavus virvutes ilgi, reikia prideti prie jo dar centimetra ir
nukirpti.

3) Atsargiai atskirti degtukus nuo dezhutes. Nereikia atpleshti atskiru
degtuku, tik atskirti viena ish dvieju degtuku eiliu.

4) Apviniuoti degtuku eile aplink padegamaja virvute taip, kad degtuku
galai liestu pati virvutes gala. Patikimai pritvirtinti degtukus su lipnia
juostele neuzhdengiant ju galvucziu. Patikrinti, ar jie nejuda.

5) Apviniuoti tushczia degtuku dezhute aplink degtukus pritvirtintus prie
degiosios virvutes ir isitikinti kad dezhutes siera butu priesh degtuku
galvutes. Apviniuoti dezhute izoliacija, kad ji butu prispausta prie
degtuku. Netvirtinti dezhutes prie degtuku ar prie padegamosios virvutes.
Palikti pakankamai dezhutes kartono, uzh kuri butu galima patraukti
padegant virvute.


d - degtukas
v - padegamoji virvute
j - lipni juostele
_____________________
\ /
\ / ------ degtuku dezhutes virshelis
\ /
| d|v|d ---|------- degtuko galvute
| d|v|d |
| d|v|d |
| d|v|d |
| jjd|v|djj |
| |v| |
|#####|v|#####|-------- degtuku dezhutes siera
|#####|v|#####|
\ |v| /
\ |v| /
\ |v| /
\ |v| /
|jj|v|jj|
|jj|v|jj|
|v|
|v|
|v|
|v|
|v|
|v|
|_|


Degtuku dezhute yra apviniuota aplink degtukus ir sutvirtinta
izoliacia. Degtukai pritvirtinti izoliacija prie degiosios virvutes.
Dezhutes siera trinsis i degtuku galvutes patraukus dezhute

6) Kai viskas paruoshta, reikia tiesiog patraukti uzh dezhutes. Ji
perbrauks siera per degtuku galvutes ir uzhdegs juos. Degtuku liepsna
uzhdegs virvute.


4.2.2 SMUGIO SPROGDIKLIAI

Smugio sprogdikliai yra puikus inicijavimo budas spontanishkai teroristinei
veiklai. Tacziau yra viena problema - uzhtaisas turi buti saugiai laikomas,
kad nesprogtu ji gabenant i vieta, kur jis bus naudojamas. Tai pasiekiama
naudojant ishimama sprogdikli.

Geriausias ir patikimiausias tokio tipo sprogdiklis yra pramoniniu budu
pagaminta kapsule medzhiokliniams shautuvams. Jos naudojamos kartu su shiek
tiek modifikuota (sutrumpinta) lygiavamzdzhio medzhioklinio shautuvo tuta.
Kapsule istatoma i jai skirta anga tutos gale.

________________
| |
_ |
| | |
_______| |^^^^^^^^| |
| ___________| |
| | |
| |_______| |
kapsule _______ | ------- shiuo galu isukti
| | | | tuta i bomba
| |___________ |
|_______ | |
| |^^^^^^^^^| |
|_| |
|
|________________|

Naudojant shi sprogdikli, talpoje, ish kurios gaminamas uzhtaisas,
ishgrezhiama skyle. Tuta kietai isukama kapsule, kad ji gerai laikytusi.
Priesh naudojant istatoma kapsule. Vienintele problema naudojant uzhtaisa -
jam susprogdinti reikia kieto pavirshiaus smugio tiesiai i kapsule.
Pritaisius uodega arba mazha parashiuta prie bombos galo, prieshingo
sprogdikliui, metus bomba ji atsitrenks sprogdikliu i zheme ir sprogs.
Aishku, bomba su gyvsidabrio fulminatu kiekviename gale sprogs nepaisant
kuriuo galu ji atsitrenks, taczhiau ji taip pat gali sprogti ja gabenant,
jeigu teroristas netyczia uzhkliutu ir pargriutu.


4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI

Elektrodetonatoriai - tai dazhniausia saugiausias ir patikimiausias budas
inicijuoti sprogmeni. Elektriniai sprogdikliai yra idealus griovimo
akcijoms, kai teroristas nelabai turi rupintis, kad bus sugautas. Su dviem
pusantro shimto metru ilgio laidais ir autoakumuliatoriumi, galima
detonuoti sprogmeni ish 'saugios' distancijos ir buti garantuotam, kad
sprogimo zonoje nebus nieko, kas galetu nukenteti. Galima tiksliai
kontroliuoti sprogimo laika, kas irgi teikia nemazhai privalumu.
Du geriausi elektriniai sprogdikliai yra karinis elektrodetonatorius ir
elektriniai degtuvai raketu modeliavimui. Kariniai detonatoriai yra
geresni, nes sprogsta, prijungus elektros shaltini, tuo tarpu raketu
modeliavimo degtuvai duoda tik liepsna. Kariniai elektrodetonatoriai
naudojami brizantiniu (aukshtesniosios pakopos) sprogmenu (pvz. heksogeno)
detonacijai, o degtuvai - inicijuojancziu sprogmenu padegimui.

Paprasta elektrini degtuva galima pasigaminti pacziam.
Reikia padaryti keleto viju spirale ish plonos plienines velutes ir i jos
vidu pritvirtinti kokia nors lengvai uzhsideganczia medzhiaga, pvz. degtuko
galvute arba kordito gabaliuka, kad spirales vijai liestu medzhiaga.
Prie spiales prijungti laidus, kurie jungsis prie sroves shaltinio.

spirale

-/-/-/-_______
( / / / _______
/-/-/---
| | degtuko galvute
| |
+ -
sroves shaltinis


Pajungus elektros srove, spirale ikais ir uzhdegs degiaja medzhiaga.

Analogishkai galima panaudoti ir mazho voltazho (2.5 - 12 V) lemputes,
atsargiai pashalinus ju stiklines kolbeles.


4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI

Elektrtomechaniniai sprogdikliai, tai prietaisai, naudojantys koki nors
mechanini jungikli uzhtaiso sprogdinimui elektra. Tokio tipo sprogdikliai
naudojami minavimui, bombu-siurprizu gamybai, ir visada, kai asmuo, padejes
bomba, nenoretu butikur nors shalia, kai ji susprogs. Aptarsim keleta tokiu
prietaisu tipu.

4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai

Gyvsidabrio jungiklis, tai jungiklis, naudojantis savybe, kad gyvsidabris
yra laidus elektrai, kaip ir kiti metalai, bet yra skystas esant kambario
temperaturai. Tipishkas gyvsidabrio jungiklis yra stiklo vamzdelis su dviem
elektrodais ir gyvsidabrio lashu viduje. Vamzdelis yra uzhllydytas.
Diagrama pades suprasti jungiklio veikimo principa:

______________
A / \ B
_____laidas +______/___________ \
\ ( Hg ) | /
\ _(_Hg_)__|___/
|
|
laidas - |
|
|

Kai gyvsidabrio lashas ("Hg" yra gyvsidabrio atominis simbolis) palieczia
abu kontaktus, grandine uzhsidaro. Jeigu shis jungiklis yra horizontalioje
padetyje, grandine bus uzhdaryta. Tacziau vertikalioje padetyje gyvsidabrio
lashas lies tik viena kontakta ir grandine nutruks.
Tokio tipo jungiklis yra idealus pastatyti prie duru, duru atidarymo
kelyje, vertikalioje pozicijoje, taip, kad jis butu pargriautas duru
atidarymo judesiu (reiktu pritvirtinti viena jungiklio gala prie grindu
lipnios juostos gabaliuku, kad jis nebutu nustumtas nepargriautas).
Atsidures horizontalije padetyje, uzhdarys grandine, jungdamas srove prie
sprogstamojo ushta
Prisijungti
Saito draugai
and_me © 2007